Žaidimų cenzūros šaknis galime atsekti iki pat ankstyvųjų žaidimų industrijos laikų. Vienas pirmųjų tokios cenzūros pavyzdžių – pirmasis „Mortal Kombat“ žaidimas. Kiekvienas „Mortal Kombat“ fanas žino, kad joks serijos žaidimas neapsėjo be groteskiškų žiaurumų ir krauju permirkusių kovos arenų. Tačiau jei orginalųjį „Mortal Kombat“ žaidėte ne „Sega Genesis“ platformoje, o naudojote „Super Nintendo“ konsolę – tokių dalykų pamatyti negalėjote. „Super Nintendo“ skirtoje „Mortal Kombat“ versijoje, kraują pakeitė prakaitas, o veikėjų baigiamieji judesiai buvo perdaryti. Viena vertus, pačiam žaismui tai didelės reikšmės neturėjo, tačiau žaidėjai tikrai nebuvo patenkinti. „Nintendo“ reputacija žaidėjų tarpe krito, o visišką bumą „Sega Genesis“ konsolėje sukėlęs „Mortal Kombat“, „Nintendo“ konsolėje balansavo ties nuostolio riba.
Žaidimų cenzūravimas pakeičiant tam tikras žaidimo dalis yra tik vienas aspektas, su kuriuo žaidėjai gali susigyventi. Visiškai kitas reikalas, kuomet šalyje uždraudžiamas visas žaidimas. Ko gero ryškiausia šalis, turinti begalinį uždraustų žaidimų sąrašą, yra Kinija. Žaidimai, kuriuose yra narkotikų, seksualinių temų, kraujo, vaizduojamos organizuoto nusikalstamumo ar Kinijos vyriausybę šmeižiančios temos, beveik visada yra uždraudžiami. Užtenka prisiminti faktą, kad iki pat 2013-ųjų metų šioje šalyje buvo uždraustos ir „Xbox One“ bei „PlayStation 4“ konsolės.
Lietuvoje taip pat būvo bandymų kurti peticijas tam, kad uždrausti žaidimus, kurie propaguoja smurtą ar seksą. Tačiau kalbos liko tik kalbomis ir kol kas mūsų šalyje cenzūruojamų žaidimų nėra. Šiuo aspektu, Lietuva yra tarp laisviausių šalių pasaulyje.
Daugiau apie žaidimų cenzūrą ir jos istoriją galite sužinoti šios savaitės Žaismo DNR naujienų laidoje.