Geležinis durklas su aukso rankena, kalnų krikštolo buože, lelijomis ir jų šakomis dekoruotu apvalkalu, glumino mokslininkus dešimtmečius nuo H.Carterio atradimo: geležies dirbiniai buvo retai sutinkami senovės Egipte, o durklo metalas per šį laiką nesurūdijo, rašo theguardian.com.
Italijos ir Egipto tyrėjai išanalizavo metalą su rentgeno spindulių fluorescencijos spektrometru ir nustatė jo cheminę sudėtį. Tyrimas parodė, kad metale yra didelis kiekis nikelio ir kobalto, todėl mokslininkai iškėlė prielaidą, kad radinys yra „nežemiškos kilmės“.
Jie palygino durklo metalo sudėtį su žinomų meteoritų 2 tūkst. km spinduliu aplink Egiptą ir viename jų rado panašią sudėtį.
Meteoritas Kharga rastas 240 km į vakarus nuo Aleksandrijos, uostą turinčiame mieste Mersa Matruh, kur Aleksandras Didysis 4 a. Pr.Kr. buvo žinomas Amunijos vardu.
Antradienį mokslininkai tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Meteoritics & Planetary Science“.
Nors nuo 4 tūkst. m. Pr. Kr. žmonės apdirbinėjo varį, bronzą ir auksą, geležį pradėta apdirbti kur kas vėliau, jos apdirbimas senovės Egipte buvo itin retas.
2013-aisiais iš kapo šalia Nilo šiaurės Egipte buvo iškasti devyni pajuodę geležies karoliai, kurie pasirodė esantys pagaminti iš meteorito fragmentų, taip pat iš nikelio-geležies lydinio. Karoliai buvo kur kas senesni nei jaunasis faraonas.
Kadangi buvo rasti tik du vertinti senovės Egipto radiniai, pagaminti iš meteoritų, mokslininkai mano, kad senovės egiptiečiai labai vertino meteoritų geležį ir iš jos gamino ornamentus arba apeigoms skirtus objektus.
Be to, mokslininkai teigia, kad egiptiečiai jau žinojo, jog meteoritai krenta iš dangaus, Vakarų civilizaciją aplenkdami keliais tūkstančiais metų.
Durklas gali būti ne vienintelis iš meteoritų pagamintas objektas Tutachamono kape. 2006-aisiais Austrijos astrochemikas iškėlė idėją, kad neįprastai gelsvi brangakmeniai ant karaliaus Tutanchamono kaklo jo kape iš tiesų yra stiklas, susiformavęs meteoritui atsitrenkus į smėlį.
