Įgyvendinant Glazgo klimato pakto įsipareigojimus didelis vaidmuo tenka verslo įmonėms, kurias mažinti poveikį klimatui vis labiau spaudžia tiek vyriausybės, tiek klientai. Tačiau daug verslo bendrovių Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vis dar nežino, kaip tai padaryti, rašoma pranešime spaudai.
„Atsakymas į šį klausimą tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – įmonės turi pamatuoti, įvertinti savo poveikį aplinkai, palyginti jį su kitomis įmonėmis, atsižvelgdamos į turimus faktus ir skaičius. Tačiau kokiomis priemonėmis naudojantis galima paskaičiuoti bendrovės indėlį į tvaresnę aplinką, ekonomiką ir visuomenę – kur kas sudėtingesnis klausimas, į kurį šiandien ieško atsakymo ne viena įmonė“, – teigia Kęstutis Kasakaitis, „SAP Lietuva“ pardavimų vadovas.
Dar prieš COP26 konferenciją verslo įmonėms buvo daromas didelis spaudimas įvertinti savo daromą poveikį aplinkai, sudaryti palankesnes sąlygas žiedinei ekonomikai ir prisiimti socialinę atsakomybę, užtikrinant lyčių lygybę.
„Tačiau versle visos šios tvarumo pastangos turi turėti aiškią kainą, kad jas būtų galima vertinti kaip ir kitas verslo iniciatyvas. Šiandien daugeliui bendrovių vis dar neaišku, kaip galima nustatyti tvarumo vertę ir kaip apskritai suprasti, kiek kiekviena pastanga kainuoja“, – pažymi K.Kasakaitis.
Viena aktualiausių šiandienos verslo problemų – tai, jog nėra vieningų, standartizuotų tvarumo ataskaitų teikimo metodų. Daugelis įmonių rengia ataskaitas apie savo poveikį aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinei aplinkai, tačiau kiekviena jų turi savo prioritetus.
Aplinkos Apsaugos Instituto duomenimis, įprastai tvarumo ataskaitą rengiančios įmonės remiasi Darnaus vystymosi tikslais (angl. Sustainable Development Goals, SDG), aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (angl. Environmental, Social, Governance, ESG)) kriterijais ir Global Reporting Initiative (GRI) standartais. Dažniausiai, kad galėtų įvertinti savo veiklos poveikį aplinkai, įmonės skaičiuoja emisijas savo sukurtomis skaičiuoklėmis arba remiasi Anglies junginių išskyrimo ribojimo (angl. Carbon Disclosure Project, CDP) standartu.
Didesnės įmonės daug dėmesio skiria ir įmonių socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility, CSR) projektams. Tvarumo ataskaitas rengiančios įmonės tampa skaidresnėmis ir pritraukia daugiau investuotojų.
Iniciatyvos sukurti vieningą, tarptautiniu mastu pripažintą vertinimo metodą patikimiems tvarumo rodikliams apskaičiuoti, ėmėsi Value Ballancing Aliance, kuris vienija stambias įvairių sektorių įmones bei organizacijas, tokias kaip BMW, Deutsche Bank, Porsche ir SAP, PwC, Deloitte, EY ir KPMG, EBPO, Harvardo ir Oksfordo universitetai. Iki 2023 metų aljansas planuoja pristatyti naujai sukurtą ir išbandytą metodiką tvarumo rezultatams matuoti ir įvertinti.
Tvari veikla ar tik žaliasis smegenų plovimas?
Kaip pastebi Aplinkos apsaugos instituto ekspertai, Lietuvoje ganėtinai dažnai įmonės stengiasi parengti tvarumo ataskaitą, nors jų veikla ir nėra tvari. „Tokiais atvejais jos priartėja prie žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing). Nuo ko pradėti? Bendrovė pirmiausia turi turėti gerą strategiją ir konkrečias priemones jai įgyvendinti, tvariai vykdyti veiklą ir tik tada jau galima kalbėti apie kokybišką tvarumo ataskaitą, pinigų nešvaistymą ir naudą iš tvarumo“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Kiekvienos įmonės veikla skiriasi, todėl kiekviena iš jų susiduria su skirtingais iššūkiais, o priemonės ir metodai, padedantys įgyvendinti tvarumą, irgi skiriasi. Visgi, pasak A.Skinulio, dar dažnos yra padrikos tvarumo iniciatyvos.
„Neretai įmonės daro klaidą, kuomet atsakingu už tvarumą tampa rinkodaros, viešųjų ryšių ar žmogiškųjų išteklių specialistas, nors reikėtų vieno asmens iš įmonės ar šalies, kuriam gultų atsakomybė už tvarumo strategijos ir jos priemonių įgyvendinimą bendrovėje. Neturint geros tvarumo strategijos, negalima tikėtis gerų rezultatų ir tinkamos ataskaitos“, – pastebi A.Skinulis.
Tuo metu, kol laukiama naujų standartizuotų tvarumo skaičiavimo metodų, verslo įmonės Lietuvoje gali remtis savo verslo duomenimis ir šiuo metu prieinamais įrankiais.
Pasak K.Kasakaičio, vienas tokių instrumentų, sulaukęs didelio susidomėjimo, – tai „SAP Sustainability Control Tower“, kuris padeda įmonėms analizuoti įvairius su tvarumu susijusius duomenis ir susidaryti išsamų, vieningą vaizdą apie visos savo veiklos grandinės atsekamumą, skaidrumą ir poveikį aplinkai.
Šis debesijos sprendimas remiasi Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) sistema, pavadinta „Stakeholder Capitalism Metrics“, kuri apima keturias ilgalaikės vertės matavimo rodiklių kategorijas: valdyseną, planetą, žmones ir klestėjimą (angl. governance, planet, people and prosperity).
Naudodamasi pačios sukurtu sprendimu, SAP bendrovė paskaičiavo savo poveikio aplinkai vertę. 2019 m. bendras anglies dioksido išmetimo kiekis, susidaręs dėl bendrovės įvykdytų pirkimų sprendimų, siekė du milijonus kilotonų. Finansinė šio poveikio aplinkai išraiška sudarė 179 mln. eurų.
