Lietuva ir žaliasis kursas
Žemės ūkis – vienas iš daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskiriančių ūkio sektorių. Penktadalis ŠESD emisijų Lietuvoje tenka būtent žemės ūkiui.
Žaliąjį kursą patvirtinusi Europos Sąjunga (ES) ketina gerokai sumažinti intensyvaus ūkininkavimo apimtis.
Pavyzdžiui, įgyvendinant Žaliąjį kursą numatoma Lietuvoje iki 2030 m. mineralinių trąšų naudojimą sumažinti 20 proc., pesticidų – 50 proc., taip pat 25 proc. išplėsti ekologinių ūkių plotus. O iki 2050 metų Lietuva ketina tapti klimatui neutralia šalimi.
„Didžiausios kliūtys klimato neutralumui pasiekti yra industrijų inertiškumas, įpročiai ir kaštai reikalingi pokyčiams įgyvendinti“, – teigia S.Balionas, pridurdamas, kad tinkamai susitvarkius su šiais iššūkiais, žemės ūkio sektorius neutralumą klimatui Lietuva gali pasiekti ir greičiau nei iki 2050 m.
Nualintas dirvožemis – opi problema
Mažinant „chemijos“ kiekius siekiama į rinką tiekti daugiau sveikesnės žemės ūkio produkcijos, atgaivinti nykstančią biologinę įvairovę, o taip pat pagerinti dėl intensyvios žemdirbystės nualintą dirvožemį.
Dirvožemio kokybė – ypač opi problema. „Dirvožemio būklė blogėti gali dėl visumos veiksnių, tačiau mikrobiologinis disbalansas yra prigimtinis žemės ūkyje, kai viename dideliame lauke auga vienos kultūros augalai“, – pasakojo S.Balionas.
Tą pripažįsta ne tik aplinkosaugininkai, bet ir patys ūkininkai, kurie patys pastebi, kad norint išauginti rekordinius produkcijos derlius, tenka dirvožemį praturtinti cheminėmis trąšomis, kurių kainos taip pat kasmet vis didėja.
Jau dabar į mikrobiologijos startuolius investuoja didieji tarptautiniai koncernai. Į šią nišą taikosi ir Lietuvos mokslininkų įkurtas startuolis „Bioversio“. Kompanija kuria mikroorganizmų produktus, padedančius įsisavinti maistines medžiagas dirvožemyje, kovojančius su įvairiomis augalų ligomis ir skaidant organines medžiagas gaminančius humusą (čia humusas – organinė dirvožemio dalis).
Mikrobų nauda – nuo humuso iki šiltnamio efekto mažinimo
S.Baliono teigimu, mikrobiologinių produktų rinkos potencialas yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad iš Lietuvoje dirbamos 1,8 mln. hektarų žemės, tik 12 proc. plote bent kartą per metus yra panaudojami mikroorganizmai.
Mikroorganizmai – tai bakterijos ir mikroskopiniai grybai. „Mes kuriame dvejus bakterinius preparatus ir vieną grybinį preparatą. Kiekvienas jų dirvožemyje atlieka tam tikrą specifinę funkciją, kuri reikalinga ūkininkui tam tikru metu“, – 15min produktą pristatinėjo S.Balionas.
Vadovas pažymi, kad visų produktų mikroorganizmai yra sporų formos, t.y. nėra gyvi, o sporų būsenoje. Tokiu būdu ūkininkams juos naudoti tampa labai paprasta – galima maišyti su kitais, net ir cheminiais, produktais.
Kompanijos kuriami preparatai „Biomas“ yra kelių rūšių.
„Biomas GROW“ sudaro dvi bakterijos, kurios iš atmosferos fiksuoja azotą – vieną svarbiausių maistinių elementų augalams. Taip pat bakterijos iš netirpių junginių atpalaiduoja fosforą ir kalį, kurie yra itin svarbūs maistiniai elementai. Dirvožemyje šių medžiagų yra, bet jie yra nepasiekiami augalams. „Tokiu būdu ūkininkai naudodami preparatą gali kompensuoti trąšų mažinimą“, – teigė S.Balionas.
„Biomas PROTECT“ sudaro trys bakterijos, kurias naudojant pradinėje augimo stadijoje, galima apsaugoti augalo šaknis nuo grybinės kilmės ligų sukėlėjų dirvožemyje. Tokiu būdu augalai saugomi nuo ligų atsiradimo – augalai auga sveikesni, todėl vėlesniuose kai kuriuose vegetacijos etapuose nereikia naudoti fungicidų.
O štai „Biomas ORGANIC“ yra grybinis preparatas. Jis skirtas naudoti ant augalinių liekanų po derliaus nuėmimo (šiaudų, ražienos). „Šios liekanos yra ne tik maisto medžiagų, bet ir anglies šaltinis. Maisto medžiagos išlieka dirvožemyje tokiu atveju, jei anglis liekanose biologine forma išsaugoma, o tai įvyksta, kai liekanas skaido mikroskopiniai grybai. Būtent taip gaminasi humusas“, – pasakojo kompanijos vadovas.
Svarbu, kad skaidytų būtent „gerieji” grybai, nes, nors kai kurie patogenai taip pat gerai skaido šiaudus, daugindamiesi jie po savęs palieka dar daugiau ligų.
„Anglis, biologine forma išsaugota dirvožemyje, yra vadinama humusu. Nerasime ūkininko, kuris nenorėtų padidinti jo kiekio savo dirvožemyje, nes nuo jo kiekio ir kokybės priklauso pasėlių sveikata ir produktyvumas. Humusas neleidžia išsiplauti arba išgaruoti maistinėms medžiagoms. Jų lieka daugiau augalams. Išsaugota anglis neišgaruoja CO2 pavidalu. Taip mažėja visų ŠESD emisija“, – komentavo S.Balionas.
Pagal trijų metų bandymų rezultatus naudojant „Bioversio“ mikroskopinius grybus buvo per metus vidutiniškai „užrakinta” 1 t anglies į ha, t.y 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 milijonai tonų CO2 – tai 2,4 milijonų tonų daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija.
Ūkininkai priėmė smalsiai
2022 m. produktais pradėsianti prekiauti su Latvija ir Estija, kompanija nestokoja entuziazmo. Matyt, prie to prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, kurie startuolio siūlomą produkciją priėmė palankiai.
„Didžioji dalis priima su žingeidumu: daug klausia, labai gilinasi. Apskritai pozityvus požiūris tikrai jaučiasi, nors ūkininkai laikomi vienais konservatyviausių žmonių“, – įspūdžiais dalinosi S.Balionas.
Per metus nuo 2020 m. kompanija išaugo du kartus, o šiemet „Bioversio“ parduotų produktų vertė siekė milijoną eurų. Kitąmet planuojamas beveik trigubas augimas – iki 2,8 mln. eurų.
