Tyrėjai Švedijoje atrado, kad ant drabužių, kuriais aprengti būdavo laidojami vikingai, yra išsiuvinėti arabiški rašmenys, o tai esą verčia iš naujo įvertinti vikingų ir musulmonų santykį.
Drabužiai buvo atrasti jau daugiau nei prieš šimtą metų ir laikyti niekuo neypatingais. Bet IX ir X amžiaus vikingų kapavietėse rasti apdarai dabar sudomino šių šiauriečių ir musulmonų prekybinius ryšius tiriančius mokslininkus.
Mat nustatyta, kad ornamentai, kuriais buvo papuošti drabužiai, iš tiesų yra senoviniu arabų raštu suformuoti žodžiai „Allah“ („Alachas“, – red.) ir „Ali“.
Veikė islamiškos idėjos?
Proveržį tyrinėjimuose pasiekė Upsalos universiteto archeologė Annika Larsson. Ją laidojimo apdarų fragmentai sudomino, kai ji suvokė, kad medžiaga anuomet Skandinaviją pasiekė iš Vidurio Azijos, Persijos ir Kinijos.
A.Larsson teigimu, mažyčiai, maždaug pusantro centimetro aukščio ornamentai jai nepriminė nieko, ką anksčiau buvo tyrinėjusi: „Nesupratau, į ką žiūriu, ir tada prisiminiau, kur buvau mačiusi panašų stilių – Ispanijoje, ant maurų tekstilės dirbinių.“
Mokslininkė suvokė, kad žiūri visai ne į pačių vikingų puošinius, o į ankstyvosios islamiškosios kaligrafijos pavyzdžius.
Netrukus mokslininkė suvokė, kad žiūri visai ne į pačių vikingų puošinius, o į ankstyvosios islamiškosios kaligrafijos pavyzdžius. O labiausiai išsiskyrė du žodžiai.
Vieną švedei padėjo nustatyti kolega iš Irano. Paaiškėjo, kad tai vardas – Ali. Ali (visas vardas – Ali ibn Abi Talibas) buvo ketvirtasis kalifas, pranašo Mahometo pusbrolis ir jo dukters Fatimos vyras.
Kitą žodį iššifruoti buvo sunkiau. „Bet kai padidinau ženklus ir į juos pažiūrėjau iš visų pusių, staiga pamačiau, kad ten suformuotas žodis „Allah“, – teigė A.Larsson, abu žodžius radusi mažiausiai dešimtyje beveik iš 100 vikingų laidojimo drabužių. Visais atvejais žodžiai užrašyti kartu.
Anot mokslininkės, dabar kyla pagrįsti klausimai, kas tokie buvo palaidoti: „Negalima visiškai atmesti galimybės, kad bent dalis mirusiųjų buvo musulmonai.“
„Jau anksčiau iš DNR analizės žinojome, kad kai kurie velioniai buvo kilę iš Persijos, kur dominavo islamas. Tačiau dabar realiau, kad vikingų laidojimo papročius stipriai veikė islamiškos idėjos apie amžinąjį gyvenimą rojuje po mirties“, – tvirtino A.Larsson.
Jos komanda dabar dirba su genetikos, imunologijos ir patologijos specialistais, kad nustatytų, iš kur kilę palaidoti žmonės, kurie buvo aprengti apdarais su islamiškos kaligrafijos elementais.
Mistiški judėjimai?
Kad vikingų ir musulmonų pasauliai buvo užmezgę kontaktus, nustatyta jau senokai.
Antai Šiaurės pusrutulyje rasta islamiškų monetų, o prieš dvejus metus tyrėjai Birkoje – dideliame vikingų prekybiniame centre – aptiko sidabrinį žiedą su iškaltais islamiškais rašmenimis.
Vis dėlto A.Larsson atradimas visų pirma svarbus todėl, kad vardas Ali ant istorinių radinių Skandinavijoje buvo atrastas pirmą kartą.
„Šis vardas vis kartojamas ir kartojamas. Žinau, kad kalifą Ali labai gerbia musulmonai šiitai, ir mąstau, ar negali būti kokio nors ryšio“, – teigė archeologė.
Kai pranašas Mahometas mirė, Ali – jo pusbrolis – tapo ketvirtuoju musulmonų bendruomenės lyderiu.
Nors Ali gerbia ir sunitai, būtent šiitai laiko jį pranašo dvasiniu įpėdiniu.
„Tai, kad užrašytas vardas Ali, leidžia manyti, kad su vikingais kažkaip susiję šiitai. Panašu, kad rašmenyse Ali prilyginamas Alachui, tad yra galimybė, jog būta labai ankstyvų mistiškų judėjimų, kurie tikėjo jų lygybe“, – teigė Britanijos šiitų žurnalo „Islam Today“ redaktorius Amiras de Martino.
