„Aš, remdamasis 20 metų darbo patirtimi, galiu pasakyti, kad vasara yra pats blogiausias laikas daryti tyrimus. Tokia buvo mano pati pirmoji žinutė. Vasarą žmonės būna išvažiavę, netikrina laiškų. Geriausia tokį tyrimą atlikti rudenį, pavasarį, bet ne vasarą“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Tačiau, jo teigimu, toks laikas buvo pasirinktas, nes tyrimo rezultatų skubiai pageidavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Jie atėjo ir sako: mes norime išsiaiškinti ir mums šitų duomenų reikia dabar. Šito nesugalvojo nei Stankūnas, nei Kasiulevičius, nei mūsų universitetų rektoriai, tai buvo sakoma iš ministerijos: štai mobilizuokitės ir tą dalyką padarykite“, – teigė jis.
Vis dėlto M.Stankūnas pabrėžė, kad apie 3 tūkst. tyrime dalyvavusių žmonių yra pakankamas imties tūris.
Ministerija LRT.lt nurodė, kad toks laikas pasirinktas siekiant turėti tyrimo duomenis prieš numatomą antrąją koronaviruso infekcijos bangą, kuri pagal prognozes turėtų būti rudenį.
„Duomenys įvairių su epidemiologine situacija susijusių sprendimų priėmimui SAM buvo reikalingi iki prognozuojamo piko. Taip pat itin svarbus aspektas – kaip moksliniai duomenis galėtų būti pritaikyti praktiškai reikiamu metu reikiamoje vietoje“, – rašoma ministerijos atsakyme.
BNS primena, kad populiacijos tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Jis parodė, kad COVID-19 persirgo nuo 1,3 iki 2,8 proc. šešių savivaldybių gyventojų.
Du trečdaliai tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų.
Vykdant populiacijos tyrimą pakviestiems savanoriams atlikti serologiniai COVID-19 testai. Jie rodo organizme susidariusius antikūnus. Šių tyrimų metu analizuojamas žmogaus kraujas.
Tyrimas pradėtas rugpjūčio 10 dieną. Imti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų gyventojų mėginiai.
Ketvirtadaliui tiriamųjų anksčiau jau buvo atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos ir beveik pusei (40 proc.) iš jų buvo gautas teigiamas atsakymas.
