Sniegas veikia kaip apsauginė danga, neleidžianti tirpti ledynams.
„Iki kovo pabaigos aukštyje virš 2 tūkst. m sniego vis dar buvo dvigubai daugiau nei įprasta“, – rašoma ataskaitoje.
Tačiau išskirtinius metų pradžios kritulius atsvėrė itin aukšta oro temperatūra ir labai mažas kritulių kiekis po kovo.
Kaip nurodo Šveicarijos meteorologijos biuras, periodas nuo birželio iki rugpjūčio buvo tarp karščiausių kada nors užregistruotų, po 2003 ir 2015 metų.
Karščiausias per visą istoriją
Tuo tarpu periodas nuo balandžio iki rugsėjo buvo „karščiausias iš kada nors užregistruotų“ Šveicarijoje, nurodoma ataskaitoje.
Joje minima Veisflūjocho viršukalnė (2 540 m), ant kurios įsikūręs Šveicarijos sniego ir lavinų tyrimų institutas.
Nuo gegužės 17-osios iki rugsėjo 4-osios ant šios viršukalnės nebuvo daugiau kaip kaip 1 cm snygio. Tai pirmas toks atvejis per 81 metus, kai registruojami tokie duomenys.
Dėl karščio ir kritulių stygiaus „ištirpo ne tik daug žiemos sniego (iki 5 m ant kai kurių ledynų), bet ir ledo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Matthias Hussas, atsakingas už Ledynų monitoringo tinklą (GLAMOS).
Pasak jo, Šveicarijos ledynai retai patirdavo tokį tirpsmą, išskyrus didelę karščio bangą Europoje prieš 15 metų.
„2003-ieji lieka blogiausi metai ledynams, bet 2018-ieji aiškiai yra pirmajame pastarojo šimtmečio dešimtuke ir pirmajame trejetuke kai kurių ledynų atveju“, – sakė jis.
„Jei būtų buvę tiek mažai sniego kiek 2017 metais, 2018-ieji tikrai būtų viršiję bendrą rekordą“, – pridūrė M.Hussas.
Praėjusią savaitę paskelbtoje svarbioje Jungtinių Tautų ataskaitoje dėl klimato perspėjama, jog pasauliui reikės esminių pokyčių visuomenėje ir pasaulio ekonomikoje, kurie privalės būti „savo mastu beprecedenčiai“, kad Žemės temperatūra nepadidėtų iki nebepakeliamo lygio.
„Ledynų traukimasis yra tiesiogiai susijęs su klimato kaita“, – sakė M.Hussas.
Jis perspėjo, kad jei planeta šiltės tokiu pačiu greičiu kaip dabar, „daugelis mažesnių Šveicarijos ledynų išnyks visiškai“.
