„Smagu matyti, kad reikšminga apklaustųjų dalis apie savo poveikį gamtai galvoja ir stengiasi daryti teigiamą įtaką – rūšiuoti ar mažinti savo paliekamą anglies dvideginio pėdsaką. Kita vertus, nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų mano, jog šiose srityse galėtų stengtis daugiau ir matome tokių, kurie apie tai visai nesusimąsto. Mes skatiname savo pirkėjus pradėti nuo mažų, papildomų investicijų nereikalaujančių žingsnių. Čia pakanka šiek tiek pakeisti savo įpročius ir valios jų laikytis“, – sako „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Per „Rimi“ terminalus birželio mėnesį apklausus daugiau nei 10 tūkst. Baltijos šalių gyventojų, savo pastangas teisingai rūšiuoti pozityviai vertina 61 proc. apklausoje dalyvavusių estų, 53 proc. lietuvių ir 35 proc. latvių. Panašiai respondentai atsiliepia ir apie savo veiksmus mažinant kenksmingųjų dujų išmetimą – 49 proc. estų, 42 proc. lietuvių ir 38 proc. latvių sako, kad kasmet daro vis mažesnį neigiamą poveikį gamtai.
Reikšminga dalis apklaustųjų vis dar save vertina kritiškai: 50 proc. gyventojų Latvijoje, 38 proc. Lietuvoje ir 30 proc. Estijoje mano, kad dar turi kur tobulėti atliekų rūšiavimo srityje, o vienas iš trijų šių valstybių piliečių pripažįsta, kad nepakankamai stengiasi palikti mažesnį anglies dvideginio pėdsaką. Visiškai nerūšiuoja 3 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 2 proc. Estijoje ir 9 proc. Latvijoje, o apie CO2 mažinimą negalvoja vidutiniškai kas dešimtas tyrimo dalyvis visose trijose šalyse.
Kaip sumažinti savo anglies dvideginio pėdsaką?
„Pirmas tikslas – vietoje trumpųjų kelionių automobiliu tikslą pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Vidutiniškai apie 45 proc. nuvažiuojamų atstumų miestuose – trumpesni nei 3 kilometrai. Tarp jų – ir kelionės į artimiausią parduotuvę. Jei visgi nesinori iki jos eiti pėsčiomis, kita alternatyva – apsipirkti el. parduotuvėje. Paskaičiavome, kad „Rimi“ prekių pristatymo automobilis, vieno maršruto metu pasiekiantis ne vieną, o daugelį klientų,į aplinką išmeta kelis kartus mažiau CO2 nei tokį patį atstumą tas pats klientų skaičius pasiektų savo asmeniniais automobiliais“, – sako L.Aleliūnas.
Vairuojant savą automobilį taip pat galima atlikti kelis „tvarumo“ pratimus – sustojus ilgesniam laikui užgesinti variklį, staigiai nedidinti greičio ir stengtis išlaikyti jį pastovų arba naudoti kiek įmanomą aukštesnę pavarą.
„Taip, kaip elgiamės namuose, turi įtakos mūsų CO2 pėdsakui. Tereikia atjungti nenaudojamus elektros prietaisus iš tinklo, išeinant iš kambario nepamiršti išjungti šviesą, o kaitrines lemputes pakeisti į energiją
taupančias. Be to, reikėtų vengti deginti pernykštę žolę, buitines atliekas, ypač plastiką ar gumas. Nors tai ir maži žingsniai, kiekvienas jų turės teigiamą efektą“, – sako „Rimi“ atstovas.
Kaip efektyviau rūšiuoti?
„Geriausias rūšiavimo būdas – daiktų pernaudojimas, nes tuomet tiesiog nelieka ką rūšiuoti. Prikeldami daiktus antram gyvenimui ženkliai sumažiname atliekų kiekį, išvengiame papildomos taršos, susidarančios naujų daiktų gamybos procese, bei sutaupome finansiškai. To paties principo galima laikytis ir einant apsipirkti – popierinius ir plastikinius maišelius pakeisti į daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius“, – teigia L.Aleliūnas.
Taip pat, šiandien kiekvieno mūsų namuose jau turėtų būti bent kelios skirtingos dėžės šiukšlių išrūšiavimui: „Tam net nebūtinai prireiks labai daug vietos, nes išskirsčius atliekas į skirtingas talpas, jos taip greitai neužsipildys. Jų turinį, be abejo, vėliau reikia išmesti į atitinkamus rūšiavimo konteinerius. Svarbu nepamiršti teisingai rūšiuoti smulkiosios elektronikos bei buitinės technikos prekes – jas reikia nunešti į specialiai tokioms atliekoms skirtus punktus.“
Pasak eksperto, labai svarbu į šį procesą įtraukti ir vaikus – ne tik edukuoti, kodėl to reikia, bet ir patį rūšiavimą paversti žaidimu, pavyzdžiui, rinkti taškus už teisingai surūšiuotas atliekas ar duoti užduotį nupiešti, kokie daiktai į konkrečią šiukšlių dėžę gali būti išmetami.
