Tokios yra atlikto tyrimo, kuriame, naudojant genetinius žymenis, nustatytas aiškesnis ryšys tarp kofeino kiekio, kūno masės indekso (KMI) ir antro tipo diabeto rizikos, išvados.
Tyrėjų komanda iš Karolinskos instituto Švedijoje, Bristolio universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Londono imperatoriškojo koledžo Jungtinėje Karalystėje teigė, kad kofeino turinčius gėrimus be kalorijų būtų galima ištirti kaip galimą priemonę, padedančią sumažinti kūno riebalų kiekį.
„Genetiškai numatyta didesnė kofeino koncentracija plazmoje buvo susijusi su mažesniu KMI ir mažesne viso kūno riebalų mase, – savo straipsnyje rašė tyrėjai.
Be to, anot jų, genetiškai prognozuojama didesnė kofeino koncentracija plazmoje buvo susijusi su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Apskaičiuota, kad maždaug pusė kofeino poveikio 2 tipo cukriniam diabetui pasireiškė per KMI sumažėjimą.
Tyrime iš esamų genetinių duomenų bazių surinkta kiek mažiau nei 10 tūkst. žmonių duomenys, daugiausia dėmesio skiriant konkrečių genų, kurie, kaip žinoma, susiję su kofeino skilimo greičiu, variacijoms ir jų arimiesiems.
Tiriamieji, kurių genai, t. y. CYP1A2 ir jį reguliuojantis genas, vadinamas AHR, yra pakitę, kofeiną skaido greičiau, todėl jis ilgiau išlieka kraujyje. Tačiau jie taip pat linkę vartoti mažiau kofeino. Siekiant nustatyti tikėtiną priežastinį ryšį tarp variacijų, tokių ligų kaip diabetas, kūno masė ir gyvenimo būdo veiksnys, buvo taikomas Mendelio atsitiktinių imčių metodas.
Nors buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp kofeino kiekio, KMI ir 2 tipo diabeto rizikos, nenustatyta jokio ryšio tarp kofeino kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ir insultą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad saikingas ir santykinai didesnis kofeino vartojimas buvo siejamas su geresne širdies sveikata ir mažesniu KMI, o naujasis tyrimas išsamiau papildo tai, kas jau žinoma apie kavos poveikį organizmui.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad ne visas kofeino poveikis organizmui yra teigiamas, o tai reiškia, kad reikia atsargiai vertinti jo vartojimo naudą. Vis dėlto šis naujausias tyrimas yra svarbus žingsnis vertinant, koks kofeino kiekis yra idealus.
„Nedideli trumpalaikiai tyrimai parodė, kad vartojant kofeiną mažėja svoris ir riebalų masė, tačiau ilgalaikis kofeino vartojimo poveikis nežinomas“, – aiškino tyrėjai.
Komanda mano, kad šis ryšys gali būti susijęs su tuo, kad kofeinas organizme didina termogenezę (šilumos gamybą) ir riebalų oksidaciją (riebalų pavertimą energija), o abu šie veiksniai yra svarbūs bendrai medžiagų apykaitai.
Tačiau norint patvirtinti priežastį ir pasekmę, reikės atlikti daugiau tyrimų. Nors šiame tyrime dalyvavo didelė imtis, Mendelio atsitiktinių imčių metodas nėra neklystantis, todėl vis dar gali būti, kad įtakos daro ir kiti veiksniai, į kuriuos šiame tyrime nebuvo atsižvelgta.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „BMJ Medicine“.
