Palyginti su žmonėmis, kurie persirgo gripu, kita viršutinių kvėpavimo takų liga, asmenims, hospitalizuotiems dėl COVID-19, daugiau nei du kartus dažniau išsivystė hipertenzija.
Pažymima, kad aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, didina širdies ligų ir insulto riziką.
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai ištyrė daugiau kaip 45 tūkst. COVID-19 ir beveik 14 tūkst. gripu sergančių pacientų, gyvenančių Niujorko Bronkso rajone 2020–2022 m., medicininius įrašus. Prieš užsikrėsdami virusine infekcija nė vienas iš pacientų neturėjo hipertenzijos anamnezės. Jiems persirgus virusu, po šešių mėnesių kontrolinio apsilankymo metu tyrėjai stebėjo, kuriems iš jų bus diagnozuota hipertenzija.
Visais atvejais žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19, hipertenzija buvo diagnozuota maždaug dvigubai dažniau nei tiems, kurie nebuvo hospitalizuoti: hipertenzija nustatyta 21 proc. ligoninėje gulėjusių COVID-19 pacientų ir 11 proc. pacientų, kurie nebuvo paguldyti į gydymo įstaigą.
Iš visų hospitalizuotų COVID-19 pacientų daugiau nei 1 iš 5 pacientų hipertenzija išsivystė jiems būnant ligoninėje, nepaisant to, kad jie anksčiau neturėjo aukšto kraujospūdžio.
Hospitalizuotiems COVID-19 pacientams tikimybė susirgti aukštu kraujospūdžiu buvo 2,23 karto didesnė nei hospitalizuotiems gripu sergantiems pacientams. Net COVID-19 pacientams, kurie nebuvo ligoninėje, tikimybė susirgti hipertenzija buvo daugiau kaip 50 proc. didesnė nei gripu susirgusiems pacientams, kurie nebuvo hospitalizuoti.
„Turint omenyje didelį žmonių, kuriems COVID-19 pasireiškė, skaičių, palyginti su gripu, šie statistiniai duomenys kelia nerimą ir leidžia manyti, kad ateityje, tikėtina, daug daugiau pacientų susirgs aukštu kraujospūdžiu, o tai gali būti didelė našta visuomenės sveikatai“, – pranešime spaudai teigė tyrimo autorius, Alberto Einšteino medicinos koledžo radiologijos profesorius daktaras Timas Duongas.
Pastebėta, kad didesnė rizika sirgti hipertenzija buvo pacientams, kurie buvo gydomi vaistų grupe, kuri siaurina kraujagysles ir taip didina kraujospūdį, arba kortikosteroidais, t. y. priešuždegiminiais vaistais, dažnai vartojamais artritui gydyti.
Ataskaitoje priduriama, kad dauguma tyrime dalyvavusių žmonių buvo iš bendruomenių, kurių socialinė ir ekonominė padėtis buvo žema, todėl galėjo padidėti rizika, kad jiems išsivystys aukštas kraujospūdis. Su skurdu susiję rizikos veiksniai, tokie kaip stresas ir mažesnės galimybės gauti sveiko maisto, galėjo padidinti hipertenzijos rodiklius.
Todėl teigiama, kad būtų naudinga atlikti ilgesnio laikotarpio tyrimus, siekiant nustatyti padidėjusio kraujospūdžio ir COVID-19 sąsajas.
