Tyrimo rezultatai pagrįsti 223 uždirbančių porų iš Kinijos ir Pietų Korėjos apklausa, kurioje dalyvavo namų ūkiai su vaikais ir be jų.
Dalyvių buvo klausiama, kiek su darbu nesusijusių užduočių jie atlieka dirbdami namuose ir kaip tai veikia jų šeimyninius įsipareigojimus.
„Nustatėme, kad vyrų ir moterų patirtis dirbant namuose nėra vienoda“, – sakė Ohajo valstijos universiteto vadybos profesorė Jasmine Hu.
Statistika atskleidė, kad kai pajamas iš dviejų darbų gaunančios poros būdavo namuose kartu, vyrai paprastai atlikdavo mažiau namų ruošos darbų. Moterims vyro buvimas namuose darbo valandomis visiškai nepalengvindavo namų ruošos krūvio.
Abiejose tiriamose šalyse žmonos teigė jaučiančios didesnę kaltę dėl to, kad nesuspėjo atlikti namų ruošos darbų ir praleisti daugiau laiko su šeima, kai buvo paprašytos atlikti daugiau darbų biure. Vyrų kaltės jausmas buvo pastebimas tik Pietų Korėjos duomenimis.
Tyrėjai taip pat nagrinėjo darbdavio sankcionuotą namų ir biuro darbo tvarkos lankstumą. Kai vyrai turėjo lanksčią darbo tvarką, žmonos daugiau profesinio darbo atlikdavo dirbdamos namuose, o kai žmonos turėjo lanksčią darbo tvarką, vyrai atlikdavo daugiau užduočių namuose.
„Šie rezultatai rodo, kad vyrai galėtų padėti nuotoliniu būdu dirbančioms žmonoms, kai jie turi lankstesnius darbo grafikus, ir atlikti daugiau šeimyninių užduočių, kai žmonos turi griežtesnius darbo grafikus“, – sakė tyrėjai.
Be to, tiek vyrai, tiek moterys jautė didesnę kaltę dėl savo darbo ir didesnį konflikto tarp namų ir profesinio gyvenimo jausmą, nes dirbdami namuose jie atlikdavo daugiau su namais susijusių užduočių.
Tyrėjų teigimu, tyrimo tikslas – pagerinti darbo namuose patirtį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, ir parodyti, kad lankstumas ir supratimas yra svarbūs, ypač namų ūkiuose, kuriuose abu suaugę partneriai dirba namuose, o ne biure.