Skirtingos prognozės ir gydymas
Tyrimas prieštarauja ankstesniems tyrimams, kurie rodė, kad virusas užkrečia neuronus membranoje, išklojančioje viršutinius nosies įdubimus.
Ši membrana, vadinama uoslės gleivine, yra ta vieta, kur virusas pirmiausia patenka įkvėpus. Joje yra uoslės jutimo neuronų (OSN), kurie yra atsakingi už kvapo pojūčių inicijavimą. Jie yra glaudžiai susipynę su tam tikros rūšies pagalbinėmis ląstelėmis, vadinamomis sustentakulinėmis ląstelėmis.
Tiesa, niekas neabejoja, kad liga paveikia centrinę nervų sistemą – diskutuojama dėl to, ar šį poveikį sukelia virusas, užkrečiantis neuronus, ar koks nors labiau netiesioginis mechanizmas, pavyzdžiui, uždegiminė reakcija kraujyje, drėkinančiame smegenis – tai turi skirtingą reikšmę prognozėms ir gydymui.
Naujajame tyrime Belgijos ir Vokietijos mokslininkai teigia, kad virusas užkrečia sustentakulines ląsteles, bet ne OSN. „Tai tiesiog esminis skirtumas“, – „The Guardian“ sakė vyresnysis autorius Peteris Mombaertsas, kuris vadovauja Makso Planko neurogenetikos tyrimų skyriui Frankfurte.
Smegenų priekyje esantis uoslės svogūnėlis yra ta vieta, kur pirmiausia apdorojama nervinė informacija apie kvapus. Jei virusas prasiskverbtų į šią struktūrą, jis teoriškai galėtų išplisti į gilesnes smegenų sritis, kur galėtų padaryti ilgalaikę žalą – juolab kad, skirtingai nei OSN, dauguma prarastų neuronų neatsinaujina.
Tačiau jei virusas užkrečia tik sustentacines ląsteles, žala gali būti ne tokia ilgalaikė, rašoma tyrime.
Abu šie būdai galėtų paaiškinti uoslės disfunkciją, kuria serga maždaug pusė visų COVID-19 pacientų. Vieno iš dešimties iš jų kvapo praradimas ar pasikeitimas yra ilgalaikis, galbūt nuolatinis.
P.Mombaertsas sako, kad taip gali nutikti dėl to, kad sutrinka OSN palaikymas, net jei jos pačios nėra užkrėstos. Jos gali veikti prasčiau arba visai nustoti funkcionuoti, kol atsinaujins palaikomosios ląstelės, praneša „The Guardian“.
Grupė nenagrinėjo kitų neurologinių koronaviruso simptomų, tokių kaip nuovargis.
Prieštaringos išvados
Tikėtina, kad išvados bus prieštaringos, nes sunku ištirti molekulinius įvykius, vykstančius akimirką po užsikrėtimo. Ankstesniuose tyrimuose buvo naudojami gyvūnų modeliai, lėkštelėje auginamų nervų kamieninių ląstelių grupelės ir pomirtinis audinys, paimtas iš nedidelio skaičiaus COVID-19 pacientų. Šis tyrimas yra didžiausias iki šiol atliktas su COVID-19 pacientais ir jame buvo panaudotas naujas metodas, leidžiantis užfiksuoti šiuos ankstyvuosius įvykius.
Belgijos Leveno katalikiškojo universiteto neurochirurgė Laura Van Gerven, dar viena iš pagrindinių straipsnio autorių, pritaikė kaukolės pamato operaciją, kad maždaug per valandą po pacientų, sergančių COVID-19, mirties paimtų audinius iš jų uoslės gleivinės ir svogūnėlio, rašoma „The Guardian“. 30-yje pacientų tyrėjai galėjo nustatyti, kad virusas vis dar replikavosi, t. y. pacientai mirė ūmios, užkrečiamosios ligos fazės metu.
Dauguma virosologų giria tyrimo tikslumą, tačiau yra ir tokių, kurie autorių teiginį, jog Sars-CoV-2 neužkrečia neuronų, vadina „gana drąsiu“.
Jei tyrimo išvados pasitvirtins, su COVID-19 susijusią anosmiją ar parosmiją patiriantys asmenys gali būti ramūs, kad virusas neužkrėtė jų smegenų, o būsimi gydymo būdai, nukreipti į nepakankamai ištirtas sustentakulines ląsteles, galėtų palengvinti ar išgydyti jų būklę.
