Brangesnės sukčiavimo schemos
„Gyventojų susidūrimai su sukčiais tampa vis brangesni – per dvejus metus padaugėjo didesnę finansinę žalą patiriančių sukčių aukų. Gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip pat patvirtindami sukčių atsiųstus mokėjimo pavedimus ar susivilioję fiktyviais investavimo pasiūlymais“, − komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Remiantis tyrimo rezultatais, ketvirtadalis su sukčiais susidūrusių ir finansiškai nukentėjusių gyventojų sako, kad jų patirta žala siekė nuo 51 iki 100 eurų. Tokio dydžio nuostolius patyrusių gyventojų šįmet net 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 metais.
Padaugėjo ir gyventojų, patyrusių didesnių, 101–500 eurų siekusių nuostolių. Jų šįmet 23 proc. arba 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš dvejus metus. Didesnes nei 3 tūkst. eurų sumas dėl sukčiavimo sako praradę 11 proc. nukentėjusiųjų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad išaugusiems gyventojų nuostoliams įtakos gali turėti ir tai, jog gyventojai dažniau susidūrė su „brangesnėmis“ sukčiavimo schemomis, pavyzdžiui, fiktyviais raginimais pelningai investuoti. Be to, dėl pandemijos išaugus elektroninei prekybai sukčiai keliasi į elektroninę erdvę ir steigia netikras el. parduotuves.
Pasak R.Matonio, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Apie 40 proc. jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.
Prisistato finansinių institucijų ar policijos atstovais
Nors telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu sukčiavimo metodu, su kuriuo sako susidūrę 80 proc. respondentų, ir toliau pastebimai auga skaičius gyventojų, su sukčiavimu susiduriančių virtualioje erdvėje.
„Kaip rodo tyrimas, beveik kas antras šįmet su sukčiais susidūręs gyventojas yra gavęs apgaulingų el. laiškų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2019 m. ir net 22 procentiniais punktais daugiau nei prieš penkerius metus. Fiksuojamas ir su sukčiais socialiniuose tinkluose susidūrusių gyventojų skaičiaus augimas, taip pat išaugo su fiktyvia elektronine prekyba susidūrusių gyventojų dalis“, – vardija „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J.Cvilikienė.
Ant sukčių kabliuko užkimbama ir gavus SMS žinučių su, pavyzdžiui, netikra informacija apie įtartiną veiklą asmens sąskaitoje arba fiktyvia nuoroda, prašant atnaujinti savo „Smart-ID“. Panašių žinučių sako sulaukę 43 proc. susidūrusių su sukčiais respondentų.
Kaip pastebi R.Matonis, schemos, kada prisistatoma policijos pareigūnais ar giminaičiais ir prašoma padengti žalą, kurią, neva, padarė artimieji, gyventojams jau yra pakankamai atpažįstamos. Todėl siekdami sukurti netikėtumo faktorių ir psichologiškai paveikti gyventojus, sukčiai vis dažniau prisistato finansų institucijų, mokesčių inspekcijos, specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojais.
„Finansiniai klausimai yra labai jautrūs, tad natūralu, kad išgirdęs informaciją apie, pavyzdžiui, neteisėtas pinigų operacijas savo sąskaitoje, dažnas gyventojas patiria šoką. Sukčiai dar labiau didina spaudimą, ragindami kuo greičiau priimti spendimą dėl susidariusios situacijos, bendrauja įtaigiai, siūlosi padėti išspręsti problemą. Taip siekiama išgauti asmeninius el. bankininkystės duomenis arba priversti patvirtinti jau suformuotus mokėjimus“, – kalba R.Matonis.
Gyventojai jaučiasi labiau pažeidžiami
Kaip pastebi J.Cvilikienė, augantys sukčiavimo mastai verčia gyventojus domėtis prevencija nuo sukčių, skatina juos atsargiau elgtis su asmenine informacija ir duomenimis.
„Gyventojų pastangos imtis prevencinių veiksmų nuolat auga. Dalis gyventojų tai daro sekdami informaciją žiniasklaidoje bei aptardami ją su artimaisiais, kiti imasi aktyvesnių veiksmų ir atidžiau rūpinasi informacija, kurią talpina socialiniuose tinkluose, taip pat rūpinasi savo el. įrenginių saugumu“, – pastebi J.Cvilikienė.
Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei 60 proc. gyventojų nurodo atkreipiantys dėmesį į informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją žiniasklaidoje, apie 50 proc. nurodo besistengiantys neviešinti asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose. Tai yra, atitinkamai, 15 ir 17 procentinių punktų daugiau, nei gyventojai nurodė 2019-aisiais. Savo saugumu labiau užtikrinti jaučiasi jaunesnio amžiaus žmonės, o pažeidžiamiausi – vyresnio amžiaus asmenys bei moterys.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, per paskutinius dvejus metus iki 31 proc. išaugo gyventojų, naudojančių legalią programinę įrangą ir antivirusines programas, dalis. Taip pat pastebimai ūgtelėjo nuolat savo slaptažodžius keičiančių gyventojų dalis.
„Vis dėlto, nors gyventojai imasi daugiau įvairių apgaulės prevencijos priemonių, jie jaučiasi labiau pažeidžiami. Tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. apklaustųjų jaučiasi nesaugūs ir mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Prieš dvejus metus taip teigiančių respondentų buvo gerokai mažiau − 47 proc.“, − atkreipia dėmesį J.Cvilikienė.
