Mokslininkai teigia, kad šis žingsnis taip pat sumažintų gyvulių į aplinką išmetamo metano kiekį.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad mėsos alternatyvų poveikis aplinkai yra mažesnis, tačiau šioje naujausioje analizėje pirmą kartą įvertinta, kokį poveikį tai galėtų turėti pasauliniu mastu.
Kaip mėsos pakaitalas siūlomi mikrobiniai baltymai yra verdami, tam tikra prasme panašiai, kaip verdamas alus, mikrobus maitinant cukrumi. Tokie baltymai yra proteino gausus produktas ir gali būti panašaus skonio kaip mėsa, be to, tokie pat maistingi, teigia tyrėjai.
Mikrobiniai baltymai gali būti gaminami iš įvairių mikroorganizmų, įskaitant bakterijas, tačiau šiuo metu rinkoje daugiausia jų gaminama iš grybų.
Šiuo metu 83 proc. žemės ūkio naudmenų naudojama gyvuliams ir pašariniams augalams auginti, tačiau pagaminta mėsa ir pieno produktai sudaro tik 18 proc. žmonių suvartojamų kalorijų, rašo portalas „The Guardian“.
Nuo 1961 m. galvijų mėsos – daugiausia jautienos, bet taip pat avienos ir ožkienos – gamyba išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau daugybė tyrimų parodė, kad norint įveikti klimato krizę, mėsos vartojimas turtingose šalyse turi smarkiai sumažėti.
„Dabartinė maisto pramonė lemia trečdalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o galvijų mėsos gamyba yra didžiausias šaltinis,“ – cituojamas dr. Florianas Humpenöderis, Potsdamo instituto Poveikio klimatui instituto (PIK) tyrėjas, kuris vadovavo atliktam tyrimui.
„Gera žinia ta, kad žmonėms nereikia baimintis, jog ateityje jie galės valgyti tik žalumynus. Jie ir toliau galės valgyti mėsainius, tik tie mėsainių paplotėliai bus gaminami kitu būdu.“, – kalbėjo jis.
Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skirta mikrobinei mėsai, nes ji jau 20 metų gaminama pramoniniu mastu ir jau yra prieinama vartotojams, sakė daktarė Isabelle Weindl, taip pat dirbanti PIK. „Netgi atsižvelgiant į cukrų kaip žaliavą, mikrobiniams baltymams reikia daug mažiau žemės ūkio paskirties žemės, palyginti [su] galvijų mėsa.“
Ankstesni tyrimai parodė, kad šiuo būdu pagamintų baltymų kokybė prilygsta jautienai, tačiau jai pagaminti reikia 90 proc. mažiau dirvožemio ir vandens, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama 80 proc. mažiau.
Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime buvo naudojami kompiuteriniai modeliai, į kuriuos buvo įtrauktos vidutinio lygio socialinių ir ekonominių veiksnių, tokių kaip didėjanti jautienos paklausa, augantis pasaulio gyventojų skaičius, pajamų didėjimas ir tarptautinės prekybos pokyčiai, prognozės.
Simuliacijoje penktadalį jautienos pakeitus mikrobiologiniais baltymais, miškų kirtimas Lotynų Amerikoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos sumažėjo 56 proc. – apie 78 mln. hektarų. Tiesa, net ir tokiu atveju miškai ir toliau buvo kertami žemės ūkio reikmėms, pavyzdžiui, dėl palmių aliejaus ar kakavos gamybos.
Padidinus jautienos pakaitalų dalį iki daugiau nei 50 proc. iki 2050 m. miškų kirtimas sumažėjo 82 proc.
Tyrime nebuvo analizuojamas augalinių mėsos alternatyvų poveikis, tačiau tikimasi, kad jos taip pat gerokai sumažins poveikį aplinkai.
