Tyrėjai iš Berlyno Makso Planko instituto įdarbino suaugusiuosius tam, kad šie žaistų „Mario 64” “Nintendo DS“ kompiuteriu keletą mėnesių.
Praėjus dviems mėnesiams abiejų jų galvose esančios pilkosios medžiagos kiekis gerokai padidėjo. Smegenyse padaugėjo hipokamo – seniausios ir giliausiai į smegenų vidų nugrimzdusios žievės dalies, kuri yra atsakingas už atmintį ir jungia jutiminių pojūčių informaciją (kvapus, garsus) su prisiminimais.
Žaisdami „Mario 64” žaidėjai manevruoja valdydami pagrindinį veikėją trimatėje erdvėje. Vienas iš „Nintendo DS“ padalintų ekranų rodo pagrindinio veikėjo „Mario“ vietą žemėlapyje, o kitame ekrane žaidėjas yra valdomas.
Teigiamas žaidimo poveikis smegenims pasireiškė žaidėjams stebint „Mario“ vietą skirtinguose ekranuose.
Įdomu ir tai, kad buvo nustatyta koreliacija ir tarp žaidėjų noro žaisti žaidimus bei poveikio smegenims – tuomet, kai noras žaisti būdavo didesnis, labiau padidėdavo ir pilkosios medžiagos kiekis smegenyse.
Mokslininkai spėja, kad šiai koreliacijai įtakos turėjo „smegenų atlygio“ sistema, kuri išskiria dopaminą, kai žmogui veikla teikia malonumą.
