Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tyrimas: lietuviai vis dar dažniausiai jungiasi naudodami prisijungimo vardą ir slaptažodį

Nepaisant augančio išmaniųjų tapatybės patvirtinimo įrankių populiarumo, dažniausiai naudojamas autentifikavimo būdas visose Baltijos šalyse vis dar yra prisijungimo vardas ir slaptažodis. Taip save autentifikuojantys teigia net 97 proc. latvių, 93 proc. lietuvių ir 92 proc. estų, rodo rinkos tyrimų bendrovės „RAIT Group“ atliktos apklausos duomenys. Ekspertai sako, jog ši tendencija kelia nerimą, mat rinkdamiesi nesaugias el. atpažinties priemones esame kur kas labiau pažeidžiami kibernetinėje erdvėje, rašoma pranešime spaudai.
Viktoras Kamarevcevas
Viktoras Kamarevcevas / Įmonės nuotr.

„Saugumas lietuviams yra svarbiausias faktorius renkantis el. atpažinties priemonę – ši statistika nekinta jau penkerius metus. Ir nors tai – gera žinia, vis dėlto realybė yra šiek tiek kitokia. Gyventojai savo tapatybei patvirtinti iki šiol dažniausiai naudoja prijungimo vardą ir slaptažodį – vieną nesaugiausių autentifikavimo būdų“, – komentuoja Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.

Tarp lietuvių populiarus ir kitas ekspertų kritikuojamas el. atpažinties būdas – tapatybės patvirtinimas su „Facebook“ paskyra. Nors šios priemonės naudojimas mažėja – nuo 86 proc. 2021-aisiais iki 79 proc. šiemet, vis dar neprilygstame latviams ir estams. Duomenys rodo, kad Latvijoje su „Facebook“ teigia besijungiantys 73 proc. piliečių, Estijoje dar mažiau – 67 proc. 2021-aisiais šis rodiklis atitinkamai siekė 86 ir 76 proc.

„Svarbu suprasti, jog naudodami nesaugius el. atpažinties būdus ar nesertifikuotas priemones rizikuojame pakliūti į sukčių pinkles: netekti asmens duomenų, pinigų, tapti tapatybės vagystės auka ar kitaip nukentėti. Norėdami apsisaugoti nuo finansinių nusikaltėlių, kurie bene kasdien sugalvoja naujų apgaulės metodų, turime suprasti, kad saugumas yra svarbiausia ir keisti savo įpročius.

Pavyzdžiui, kur įmanoma jungtis naudojant patikimus el. atpažinties įrankius, o jei tokios galimybės nėra – įjungti kelių faktorių autentifikavimą bei pasirūpinti slaptažodžių higiena, t. y. naudoti skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai, kurie būtų sudaryti bent iš 14 įvairių simbolių: didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių, skyrybos ir kitų ženklų“, – pataria V. Kamarevcevas.

Tiesa, jis įžvelgia ir teigiamų pokyčių el. atpažinties rinkoje Lietuvoje. Anot eksperto, šalyje kasmet fiksuojamas sertifikuotų priemonių naudojimo augimas. Be to, jau nuo kitų metų įsigalios Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas, kuris įpareigos el. paslaugas teikiančius viešuosius subjektus įsivertinti, kokio saugumo lygio atpažinties priemones jie privalo naudoti.

„Matome, jog Lietuvoje kiekvienais metais stabiliai auga transakcijų, atliekamų naudojant saugias atpažinties priemones, skaičius. Vidutiniškai vienas lietuvis su „Mobile-ID“ per mėnesį atlieka 25 transakcijas, su „Smart-ID“ programėle – 21. Gyventojai pasirašo dokumentus, tvirtina el. mokėjimus, jungiasi prie el. paslaugų ir atlieka kitus veiksmus internete. Šiuo metu per mėnesį bendras „Smart-ID“ ir „Mobile-ID“ priemonėmis atliktų transakcijų skaičius šalyje siekia 45 milijonus ir jis nuolatos auga“, – sako „SK ID Solutions“ atstovas.

Lietuviai – labiau linkę išbandyti naujienas

„RAIT Group“ tyrimas atskleidė ir daugiau įžvalgų apie Baltijos šalių gyventojų įpročius elektroninėje erdvėje. Duomenys rodo, kad lietuviai labiau nei kaimyninių valstybių piliečiai linkę išbandyti technologijų naujoves – taip teigia 20 proc. respondentų. Palyginimui, tik po 11 proc. latvių ir estų išbandytų naują el. atpažinties priemonę.

Anot V.Kamarevcevo, tai, jog visuomenė yra atvira naujoms technologijoms, skatina verslą kurti daugiau novatoriškų produktų, kurie palengvina naudotojų kasdienybę:

„Nuo spalio visi „Smart-ID“ naudotojai trijose Baltijos šalyse gali pasirašyti dokumentus ar patvirtinti operacijas su „Apple Watch“. Ši funkcija patogi dirbant kompiuteriu, kuomet po ranka nėra išmaniojo telefono. Nuo pirmųjų savaičių fiksuojame transakcijų, atliekamų su išmaniuoju laikrodžiu, augimą. Taip pat „Smart-ID“ gali naudotis ir nepilnamečiai. Suteikdami jaunimui prieigą prie finansinių įrankių padedame jiems ugdyti finansinį raštingumą ir nuo pirmųjų žingsnių kibernetinėje erdvėje edukuojame, kaip saugiai pasirašinėti dokumentus kvalifikuotu parašu.“

„Smart-ID“ Lietuvoje naudoja per 1,6 milijono gyventojų, Latvijoje – kiek daugiau nei milijonas, Estijoje – apie 713 tūkstančių. „Mobile-ID“ priemonę turi 465 tūkstančiai lietuvių ir 243 tūkstančiai estų.

Baltijos šalių gyventojų tyrimą apie elektroninių atpažinties priemonių naudojimą šių metų rudenį atliko tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „RAIT Group“, iš viso apklaususi 3000 pilnamečių lietuvių, latvių ir estų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai