Publikacijoje cituojamas Naujosios Meksikos universiteto Alburkerkėje profesorius, farmacijos mokslų daktaras Matthew Campenas. Jis teigė, kad buvo tiriamos 45-50 metų žmonių smegenys. Tyrimo metu nustatyta, kad mikroplastiko koncentracija smegenų audinyje buvo 4800 mikrogramų grame arba 0,5 proc. svorio.
Duomenys buvo sulyginti su 2016-ųjų duomenimis. Paaiškėjo, kad mikroplastiko smegenyse aptikta pusantro karto daugiau.
„Tai reikštų, kad mūsų smegenys šiandien sudaro 99,5 proc. smegenų, o likusi dalis yra plastikinė“, – teigė profesorius.
Atkreipiamas dėmesys, kad šis tyrimas tik parodo mikroplastiko padidėjimą, tačiau neparodo, kaip jis paveikia organizmą.
„Neaišku, ar gyvenime šios dalelės yra skystos, patenka į smegenis ir iš jų išeina, ar jos kaupiasi neurologiniuose audiniuose ir skatina ligas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad suprastume, kaip dalelės gali sąveikauti su ląstelėmis ir ar tai turi toksikologinių pasekmių“, – kalbėjo Rutgerso universiteto Naujajame Džersyje farmakologijos ir toksikologijos docentė Phoebe Stapleton.
„Tyrimai aptiko šių plastikų žmogaus širdyje, kraujagyslėse, plaučiuose, kepenyse, sėklidėse, virškinamajame trakte ir placentoje“, – sakė pediatras ir biologijos profesorius dr. Philipas Landriganas, Pasaulinės visuomenės programos direktorius.
„Svarbu neišgąsdinti žmonių, nes mokslas šioje erdvėje vis dar vystosi, o 2024-aisiais niekas negyvens be plastiko. Aš sakau žmonėms: „Klausykite, yra plastikų, kurių jūs negalite pabėgti. Nenusipirksite mobiliojo telefono ar kompiuterio, kuriame nebūtų plastiko.“
Tačiau stenkitės kuo labiau sumažinti plastiko, kurio galite vengti, pavyzdžiui, plastikinių maišelių ir butelių, poveikį“, - kalbėjo Ph.Landriganas.
Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 92 žmonių, kuriems 2016 m. ir 2024 m. buvo atlikta teismo medicinos skrodimas, smegenų, inkstų ir kepenų audinius, kad nustatytų mirties priežastį.
Nanoplastikai, įsiskverbdami į atskiras ląsteles ir audinius pagrindiniuose organuose, gali nutraukti ląstelių atsinaujinimo procesus ir nusodinti endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenoliai, ftalatai, antipirenai, sunkieji metalai.
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos trikdo žmogaus reprodukcinę sistemą ir sukelia lytinių organų ir reprodukcinių apsigimimų, taip pat moterų nevaisingumą ir spermatozoidų skaičiaus mažėjimą.
