Pasak tyrėjų, rezultatai, kurių kiti mokslininkai dar nerecenzavo, „yra padrąsinantys“, nes dar labai trūksta žinių apie imuniteto naujajam koronavirusui mechanizmus – ypač žmonių, kuriems pasireiškė nestiprūs ligos simptomai.
„Žinojome, kad sunkiomis ligos formomis sergančių žmonių organizme antikūnai atsiranda per 15 dienų nuo simptomų pasireiškimo“, – sakė Arnaud Fontanet, vadovaujantis Pasaulio populiacijų sveikatos departamentui Pasteuro institute. Pastarasis tyrimą atliko kartu su Strasbūro universitetine ligonine.
„Dabar žinome, kad taip yra ir žmonių, kuriems išsivysto nesunkios [ligos] formos, atveju, net jei antikūnų tikriausiai būna mažiau“, – sakė A.Fontanet.
Tyrime dalyvavo 160 žmonių, dirbančių dviejuose Strasbūro ligoninės padaliniuose. Visiems jiems testais buvo nustatyta COVID-19, jie visi sirgo nelabai sunkiai.
Dviejų tipų serologiniai testai, kuriais nustatoma ankstesnė infekcija, parodė, kad beveik visiems šiems sveikatos apsaugos darbuotojams – 153 iš 160 vienu atveju ir 159 iš 160 kitu atveju – per 15 dienų po simptomų pasireiškimo atsirado antikūnų.
Atskirais testais dėl to, ar šie antikūnai gali neutralizuoti koronavirusą, nustatyta, kad maždaug 98 proc. savanorių antikūnų turėjo ir praėjus 28–41 dienai po pirmųjų infekcijos požymių.
Tyrėjų antradienio pareiškime sakoma, kad antikūnų neutralizuojamoji veikla laikui bėgant tikriausiai intensyvėjo.
Pasteuro instituto Virusų ir imuniteto skyriaus vadovas Olivier Schwartzas sakė, kad dabar tikslas būtų stebėti „atsako antikūnais ir jų gebėjimo neutralizuoti“ virusus išlikimą ilgesniu periodu.