2022 m. paskelbtame tyrime, kurį atliko Bazelio (Šveicarija) He universiteto psichiatrijos klinikų mokslininkai, nustatyta, kad kuo įvairesnėse vietose žmonės lankosi, tuo geriau emociškai jie jaučiasi, net jei jų psichikos sveikatos simptomai vis dar išlieka.
Tyrimas buvo atliktas prieš prasidedant pandemijai ir jame dalyvavo 106 pacientai, turintys psichikos sveikatos problemų, tarp jų – afektinių, nerimo, nuotaikos, asmenybės ir obsesinių-kompulsinių sutrikimų. Kai kurie iš jų buvo ligoninių stacionarų pacientai, o kiti – ambulatoriniai, tačiau reguliariai besikreipiantys į gydymo įstaigas.
Savaitę šie pacientai su savimi nešiojosi papildomą telefoną, kad būtų galima stebėti jų judėjimą naudojant GPS. Jie taip pat užpildė keletą apklausų apie savo subjektyvią savijautą, psichologinį lankstumą ir psichikos sveikatos simptomus.
Lygindami GPS žemėlapius su šių apklausų rezultatais, autoriai nustatė, kad didesnis judėjimas erdvėje ir laike sutampa su geresne savijauta, nors psichikos sveikatos problemų simptomai iš esmės išliko tokie patys.
„Mūsų rezultatai rodo, kad vien aktyvumo nepakanka psichikos sutrikimų simptomams sumažinti, tačiau jis gali bent jau pagerinti subjektyvią gerovę“, – aiškino Bazelio universiteto klinikinis ir sveikatos psichologas Andrew Glosteris.
Gauti rezultatai papildo ribotą tyrimų apie kasdienės veiklos poveikį psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims skaičių. Tiesa, tai vienas pirmųjų tyrimų, kuriame GPS sekimas buvo naudojamas kaip spontaniško judėjimo matas.
Neseniai atliktas GPS tyrimas yra nedidelis ir ribotas, tačiau jo rezultatai rodo, kad judėjimas gali būti rodiklis, rodantis, kaip psichikos sveikatos problemų turintys pacientai apskritai susitvarko su savo sveikata.
„Rezultatai rodo, kad judėjimo modeliai (pvz., atstumas, tikslų skaičius, tikslų kintamumas ir t. t.) gali būti funkcionavimo ir gerovės žymuo“, – daro išvadą autoriai.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „BMC Psychiatry“.
