Paprastai klinikinė mirtis paskelbiama po to, kai širdis nustoja plakti, ir po to, kai sekantys gaivinimo bandymai elektros šoku yra nesėkmingi. Tačiau ar žmogaus mirtis yra tokia paprasta ir tolygi, kaip gali iš pradžių pasirodyti?
Smegenys miršta vėliau?
Kanadoje, Vakarų Ontarijo universitete atliktas tyrimas aptiko, jog kai kurių pacientų smegenyse aktyvumas matomas net po 10 minučių nuo to momento, kai atjungiami visi gyvybės palaikymo aparatai, kitaip tariant, po to momento, kai pacientai buvo laikomi kliniškai mirę (smegenų mirtis ateina vėliau už klinikinę mirtį – 15min pastaba).
Mokslininkai pacientų smegenis tyrė elektroencefalografijos metodu. Šiuo metodu duomenys gaunami prie paciento galvos pritvirtinant elektrodus ir taip matuojant smegenų elektrinius virpesius, iš kurių galima spręsti apie smegenyse esantį aktyvumą.
Aptiktas aktyvumas susidėjo iš trumpų Delta bangų pliūpsnių, kurie yra priskiriami gilaus miego būsenai. Elektroencefalografijos rodomas aktyvumas po klinikinės mirties nuslopdavo trims iš keturių tirtų pacientų. Tačiau vienam pacientui pasireiškė ankščiau minėtos Delta bangų aktyvumas, kuris itin nustebino tyrimo autorius, mat priežastis nėra aiški.
Šiuo metu sunku nustatyti, ar aptiktas smegenų aktyvumas nėra vien tik prietaisų klaida, kadangi dar atliktas tik vienas tokio pobūdžio tyrimas. Anot tyrimo autorių, jokių gedimų įrangoje nebuvo aptikta.
„Sudėtinga atrasti psichologinę priežastį, kodėl elektroencefalograma gautas aktyvumas gali būti pastebėtas po to, kai asmens kraujotaka buvo sustojusi visa dešimčia minučių“, – mokslininkai rašo straipsnyje.
„Šios bangos galėtų būti žmogiška ar įrenginio klaida, tačiau tokio pobūdžio klaidos šaltinis nebuvo aptiktas.“
Straipsnyje taip pat rašoma, kad nebuvo atrasta jokių įrodymų, jog egzistuoja vadinamoji „mirties banga“, smegenų aktyvumo pliūpsnis, kuris siejamas su priešmirtine gyvenimo įvykiu seka, kurią esą žmonės patiria prieš pat mirtį.
Svarbesnis atradimas buvo tai, jog tyrėjai nerado jokios sąsajos tarp to momento, kai sustoja paciento širdis, ir elektroencefalogramos rodomų duomenų.
Organų donorystė ir smegenų mirtis
Primename, kad pagal Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių egzistuojančią tvarką, žmogaus organai gali būti aukojami sunkiai sergantiems recipientams tik po donoro smegenų mirties. Kitaip tariant, jei visiškai sustoja kraujotaka smegenyse. Nes žmonės gali atsigauti po komos, bet ne po smegenų mirties.
Koma ir smegenų mirtis nėra tas pats. Koma – sunki būklė, kai pacientas netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos, tačiau jis nėra miręs. Smegenų mirtis – negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos veikia. Smegenų mirtis yra galutinė mirtis.
Sutikimą tapti organų donoru po smegenų mirties galite pasirašyti čia.
