Tarptautinė tyrėjų komanda palygino 280 000 suaugusių JAV gyventojų ūgio rodiklius ir patvirtino įtarimus, kad ūgis yra susijęs su daugeliu paplitusių ligų.
„Naudodami genetinius metodus radome įrodymų, kad suaugusiųjų ūgis gali turėti įtakos daugiau kaip 100 klinikinių požymių, įskaitant keletą būklių, susijusių su periferinę neuropatiją, apatinių galūnių opomis ir venų nepakankamumą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Sridharanas Raghavanas.
„Darome išvadą, kad ūgis gali būti nepripažintas suaugusiųjų ligų rizikos veiksnys.“
Beje, ne ką geriau sekasi ir žemesniems žmonėms, kuriems padidėja koronarinių ligų, insulto, kepenų ligų ir psichikos sutrikimų tikimybė, rašo „Science Alert“.
Atliekant šią naujausią analizę, neapsiribojant vien išmatuoto ūgio ir medicininių ataskaitų palyginimu, buvo naudojami genetiniai duomenys, susieti su daugiau kaip 200 tūkst. baltaodžių ir 50 tūkst. juodaodžių suaugusiųjų klinikiniais įrašais.
Taikydama metodą, pagal kurį žinomų funkcijų genai siejami su liga, komanda bandė suderinti tūkstančius genetinių variacijų, turinčių įtakos žmogaus ūgiui, su daugiau nei tūkstančiu su ligaomis susijusių požymių.
Panašus palyginimas buvo atliktas ir pagal išmatuotą ūgį, kuris vidutiniškai siekė 176 cm.
Rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų išvadas, kuriose teigiama, kad aukštesniems žmonėms lengviau susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija, hiperlipidemija ir išemine širdies liga.
Jie taip pat įtraukė į rizikos sąrašą dar kelias ligas, įskaitant odos ir kaulų infekcijas bei galūnių nervų pažeidimus, vadinamus periferine neuropatija.
Kadangi imtis buvo tokia didelė, komanda taip pat atkreipė dėmesį į galimą lyties vaidmenį: astma ir nespecifiniai periferinių nervų sutrikimai buvo susiję su didesniu moterų, bet ne vyrų ūgiu.
