Apklausos duomenimis, 22,8 proc. antrų–ketvirtų gimnazijos klasių moksleivių šiam tikslui naudojo „ChatGPT“, „Bard“ ar panašius DI įrankius.
Iš viso įvairiems tikslams DI yra naudoję du trečdaliai gimnazistų.
„Kas mus neramina, kad moksleiviai naudojo „ChatGPT“ rašiniams, kitiems namų darbams atlikti. (...) Todėl reikia su švietimo bendruomene diskutuoti, kokie mūsų tikslai, kokios grėsmės, kokios galimybės“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė „Oxsico“ direktorė Kotryna Tomkevičiūtė.
Savo ruožtu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji analitikė Birutė Liekė žurnalistams sakė, kad siekiant mažinti sukčiavimo atvejus, kai užduotims atlikti pasitelkiamas DI, svarbu „didinti sąmoningumą“.
„Jei jie nesupras mokslo vertės, mes technologijomis mažai ką pasieksime. Užsienyje yra atlikti tyrimai dėl programų, kurios lyg ir identifikuoja DI, tačiau realiai jos neveikia“, – sakė B. Liekė.
Pasak jos, taip pat reikėtų keisti mokymosi, atsiskaitymų ir vertinimo būdus.
„Yra tokia strategija: atsakinėjimas kaip klausinėjimas. Tu neatsakinėji mokytojui temos, bet klausinėji mokytoją apie temą. Iš klausimų struktūros tu gali matyti, kaip žmogus supranta temą, kaip klausimus formuluoja“, – teigė įstaigos „EDU Vilnius“ projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius.
Tuo metu Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech centro“ atstovas Dainoras Lukas teigė, kad savo skaitmeninio raštingumo žinias šiuo metu gerina 2 tūkst. pedagogų. Apie tūkstantį per EdTech centrą“ tą pradės daryti nuo lapkričio, o dar tiek pat – iki mokslo metų pabaigos.
„Kažkada atsirado skaičiuotuvai, „Google“, „Wikipedia“ – švietimo sistema nesustojo, tai ir dabar nesustos, kaip mokytojai prisitaikė, taip ir dabar nesustos. Ir tą jau darome“, – kalbėjo D.Lukas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausą atliko rugsėjo 15–23 dienomis, mišriu būdu apklausti 504 antrų–ketvirtų gimnazijos klasių moksleiviai. Maksimali tyrimo rezultatų paklaida – 4,5 procento.
