Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus.
„Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, – teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą.
Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys.
Šizofrenija – tai lėtinis psichikos sutrikimas, sutrikdantis tikrovės suvokimą, mąstymo nuoseklumą ir produktyvumą, socialinį gyvenimą. Sergantieji patiria haliucinacijas bei kliedesius.
Mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto!
Nors šio tyrimo apimtis nedidelė, tačiau jo metu nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtusių šizofrenija sergančių asmenų mirties tikimybė, lyginant su šia psichikos liga nesergančių duomenimis, išauga net 2,67 karto! Tai reiškia, kad šizofrenija – antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Anot tyrimo autorių, toliau išsirikiuoja kitos rizikos: lytis, rasė, diabetas, širdies ligos, rūkymas.
Manoma, kad šizofrenija sutrikdo organizmo imuninę sistemą, todėl šia liga sergantys asmenys ir yra labiau pažeidžiami COVID-19 infekcijos. Ryšio tarp koronaviruso ir nuotaikos sutrikimų tyrėjai iš Niujorko nenustatė. Tiesa, remiantis anksčiau surinktais duomenimis, psichikos sutrikimų turintys asmenys koronavirusu užsikrečia dažniau.
Vis dėlto, kiti mokslininkai šio tyrimo išvadas vertina atsargiai. Tikėtina, kad išaugusi mirties rizika susijusi su kitomis priežastimis, tarp kurių – nesveikas šizofrenija sergančiųjų gyvenimo būdas ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, neretai tarp šių pacientų pasitaikantis nutukimas.
Tyrime nedalyvavęs Edinburgo universiteto klinikinis psichiatras Davidas Owensas atkreipia dėmesį, jog rezultatai gali atspindėti sveikatos priežiūros bei socialinę nelygybę, su kuria susiduria ilgalaikių psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat ir sergantys šizofrenija.
Ši psichikos liga visuomenėje vis dar stigmatizuojama, todėl neretas ja sergantis vengia ieškoti pagalbos. Be to, mokslininkai rėmėsi duomenimis tik tų, kuriems medicininė pagalba buvo suteikta. Deja, tačiau lieka neaišku, kaip kovoti su koronavirusu sekasi asmenims, kurie į medikus nesikreipia, o ir iš artimųjų jokios pagalbos nesulaukia.
Visą tyrimą anglų kalba galite perskaityti ČIA.
