Šie rezultatai „paremia hipotezę, kad Saulė galėtų sukelti potencialiai niokojantį žybsnį“, sako viena tyrimo autorių Anne-Marie Broomhall iš Warwicko universiteto Anglijoje.
Mokslininkai tyrimą atliko analizuodami superžybsnį, kurį sukėlė dvinarė, nuo Žemės nutolusi maždaug už 1,5 tūkst. šviesmečių, žvaigždė KIC9655129, skelbia space.com.
Žvaigždė analizuota naudojant „Kepler“ kosminį teleskopą. „Kepler“ yra pakankamai jautrus, kad užfiksuotų nedidelius žvaigždžių ryškumo svyravimus. Panašiu principu teleskopu ieškoma ir planetų.
Mokslininkų atliktame tyrime atrasta esminių panašumų tarp Saulės ir KIC9655129 išsiveržimų.
„Kartais Saulės žybsniuose bangos išsidėsto viena ant kitos, – sakė tyrimo vadovė Chloe Pugh. – Mes radome daugiasluoksnių bangų įrodymų žvaigždžių superžybsnyje, ir šių bangų savybės sutampa su Saulės žybsnių bangomis“, – pasakojo C.Pugh.
Stiprūs Saulės žybsniai gali sukelti laikinus radijo ryšio sutrikimus, o dažnai po jų seka masyvūs Saulės plazmos išsiveržimai, vadinami koroninės masės išsiveržimais. Jie sukelia geomagnetines audras, kurios paveikia navigacijos sistemas, radijo ryšį arba elektrines.
Taigi superžybsnio ir po jo einančio koroninės masės išsiveržimo padariniai galėtų būti katastrofiški, sakė C.Pugh.
Tiesa, ji pridūrė, kad artimiausiu metu jaudintis dėl potencialaus neigiamo poveikio technologijoms nederėtų – mokslininkai artimiausiu metu nenumato galingų Saulės audrų.
