Atlikę tyrimą, kuriame 46 sunkia COVID-19 forma sirgę pacientai buvo palyginti su 460 kontrolinės grupės asmenų, mokslininkai nustatė, kad, praėjus šešiems mėnesiniams po sunkios COVID-19 formos, psichikai sukeltas infekcijos poveikis gali prilygti senėjimo procesui, kuris vyksta nuo 50 iki 70 metų.
Specifiniai psichikos pokyčiai taip pat skyrėsi nuo ankstyvosios demencijos ar įprasto senėjimo proceso.
„Kognityviniai sutrikimai būdingi daugeliui neurologinių sutrikimų, įskaitant demenciją, taip pat net įprastam senėjimui, tačiau mūsų pastebėti modeliai – COVID-19 kognityvinis „pirštų atspaudas“ – skiriasi nuo visų šių sutrikimų“, – sako vyriausiasis tyrimo autorius, Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje neuromokslininkas Davidas Menonas.
Kaip rašo „Science Alert“, naujuoju tyrimu nesiekiama išgąsdinti daugelio iš mūsų, kurie jau prasirgo COVID-19, o tik atidžiau ištirti, kokie rimti kognityviniai pokyčiai atsiranda po sunkių šios infekcijos atvejų, kad galėtume suprasti, kaip juos sušvelninti.
„Vien Anglijoje dešimtys tūkstančių žmonių, sergančių COVID-19, buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, o dar daugiau žmonių jautėsi labai blogai, bet nebuvo paguldyti į ligoninę“, – sako pagrindinis tyrėjas ir kognityvinių mokslų specialistas Adamas Hampshire'as iš Londono imperatoriškojo koledžo.
„Tai reiškia, kad daugybė žmonių po daugelio mėnesių vis dar patiria kognityvinių gebėjimų problemų. Reikia skubiai ieškoti būdų, kaip padėti šiems žmonėms“, – pridūrė jis.
Mažesnis tikslumas ir lėtesnė reakcija
Eksperimente dalyvavo 46 žmonės, kurie nuo 2020 m. kovo iki liepos mėn. kreipėsi į Addenbruko ligoninę Kembridže dėl COVID-19 infekcijos. Šešiolikai iš jų viešnagės metu buvo pritaikyta mechaninė ventiliacija.
Daugybė žmonių po daugelio mėnesių vis dar patiria kognityvinių gebėjimų problemų.
Praėjus vidutiniškai šešiems mėnesiams po užsikrėtimo, tyrėjai šiuos žmones tyrė naudodami testavimo priemonę „Cognitron“, siekdami nustatyti jų gebėjimus, susijusius su atmintimi, dėmesiu, mąstymu. Tirtos ir tokios sritys, kaip nerimas, depresija ir potrauminio streso sutrikimas.
Tyrėjai neturėjo šių asmenų testų rezultatų, atliktų prieš jiems susergant COVID-19, kuriuos galėtų palyginti su gautais po susirgimo. Tad mokslininkai padarė kitą geriausią dalyką, kurį galėjo, – palygino koronavirusu prasirgusiųjų rezultatus su atitinkama kontroline grupe, kurią sudarė 460 žmonių.
Tuomet šie rezultatai buvo sugretinti, siekiant nustatyti, kiek jie nukrypsta nuo rezultatų, kurie turėtų būti gauti įvertinus tiriamos grupės amžių ir demografinę padėtį. Remtasi 66 008 plačiosios visuomenės narių rezultatais.
Rezultatai parodė, kad tie, kurie COVID-19 sirgo sunkiai, buvo ne tokie tikslūs ir reagavo lėčiau nei plačioji visuomenė.
Kognityvinių gebėjimų praradimo mastas buvo panašus į senėjimo procesą, kurį patiriame nuo 50 iki 70 metų, ir taip pat prilygo 10 IQ taškų praradimui.
Sunkiausia tiriamiems žmonėms buvo atlikti žodinių analogijų užduotis, kai žmonių prašoma rasti panašumus tarp žodžių. Tai atspindi nepatvirtintus pranešimus, kuriuose teigiama, kad žmonės, prasirgę koronaviruso infekcija, sunkiai randa tinkamą žodį ir jaučiasi taip, tarsi jų smegenys veiktų lėčiau.
Sunkiausia tiriamiems žmonėms buvo atlikti žodinių analogijų užduotis, kai žmonių prašoma rasti panašumus tarp žodžių.
Įdomu tai, kad nors pacientai skirtingai nurodė patiriamo nuovargio ir depresijos lygį, mokslininkų komanda nustatė, kad geriausiai kognityvinių įgūdžių rezultatus galima nuspėti pagal prasirgtos koronaviruso infekcijos sunkumą, o ne pagal dabartinę tiriamojo psichikos sveikatą.
„Šie rezultatai rodo, kad nors ir nuovargis, ir psichikos sveikata yra ryškūs lėtiniai COVID-19 padariniai, jų sunkumas, greičiausiai, nepriklauso nuo stebimų pažintinių funkcijų sutrikimų“, – rašo tyrėjai savo straipsnyje.
Geresnė žinia yra ta, kad toliau stebinti pacientus buvo pastebėti tam tikri gerėjimo požymiai, tačiau jie buvo laipsniški.
„Kai kuriuos pacientus stebėjome praėjus net dešimčiai mėnesių po koronaviruso infekcijos, todėl galėjome pastebėti labai lėtą pagerėjimą“, – sako Menonas.
„Nors tai nebuvo statistiškai reikšmingas rodiklis, jis bent jau nukreiptas teisinga linkme. Visgi labai gali būti, kad kai kurie iš šių asmenų niekada visiškai nepasveiks“, – sakė jis.
Šiame tyrime buvo tirti tik sunkūs, hospitalizuoti pacientai, tačiau yra daugybė kitų tyrimų, rodančių, kad net ir lengvi atvejai gali sukelti panašų poveikį kognityviniams gebėjimams, rašo „Science Alert“.
Vis dar iki galo nesuprantama, kodėl ir kaip SARS-CoV-2 virusas sukelia tokį pažinimo funkcijų pablogėjimą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad sergant sunkia COVID-19 forma smegenyse sumažėja gliukozės suvartojimas frontoparietaliniame tinkle, kuris yra susijęs su dėmesiu, problemų sprendimu ir darbine atmintimi. Taip pat žinoma, kad virusas gali tiesiogiai paveikti smegenis.
Tačiau tyrėjai mano, kad tikėtina, jog kaltininkas yra ne tiesioginė infekcija, o veiksnių derinys: įskaitant sumažėjusį deguonies ar kraujo tiekimą į smegenis, kraujagyslių krešėjimą ir mikroskopinius kraujavimus, rašo „Science Alert“.
Taip pat daugėja įrodymų, kad didelį poveikį smegenims gali turėti paties organizmo imuninė ir uždegiminė reakcija.
Tyrimas paskelbtas žurnale „eClinical Medicine“.
