Iš karto būtina pasakyti, kad šis tyrimas nebuvo susijęs su savavališku mirties pasirinkimu. Mirtis nelygi mirčiai ir kai kuriais atvejais ji gali būti skausminga. Taip pat pažymima, kad tyrimas sutelkė dėmesį į mirštančiojo potyrius, o ne jo aplinką. Mirtis visada stipriai paveikia išgyvenusiuosius.
Mirtis visada stipriai paveikia išgyvenusiuosius.
Mokslininkai išanalizavo pluoštą mirtinomis ligomis sergančių žmonių pasisakymų ir mirties bausme nuteistų žmonių žodžių. Visos šios istorijos ir mirštančių žmonių nuotaikos buvo stebėtinai pozityvios. Šių žmonių žodžiuose nėra baimės ar nerimo, kurie įprastai lydi sveikų žmonių pokalbius apie mirtį. Kai kurie iš šių pasisakymų buvo gerai žinomų žmonių mintys, kurios buvo išdėstytos žinant, kad jas perskaitys didelis gerbėjų skaičius. Tai, žinoma, veikia turinį, tačiau tyrimą atlikę psichologai pastebėjo, kad pozityvus nusiteikimas būdingas daugeliui mirštančiųjų.
Paradoksas: susidūrę su mirtimi tampa pozityvesni
Mokslininkai taip pat pakvietė keletą žmonių įsivaizduoti, kad jie serga mirtina liga arba laukia mirties bausmės įvykdymo. Eksperimento dalyviai buvo paprašyti parašyti trumpą pareiškimą, paremtą jų fantazija ir įsivaizdavimu, kaip jie jaustųsi, jei lauktų mirties. Šie tekstai buvo kupini gailesčio, nerimo ir baimės – kur kas negatyvesni už iš tikrųjų mirštančių žmonių mintis.
Į tyrimą buvo įtraukti ir mirties bausme nuteistų žmonių eilėraščiai. Tie, kurie buvo rašyti tuomet, kai mirties bausmės vykdymo laikas dar buvo toli, buvo kur kas labiau neigiami nei pasisakymai prieš pat mirtį. Bet ar tai ką nors įrodo?
Kokie žmonės buvo tiriami
Reikia pripažinti, kad šis tyrimas buvo labai ribotas. Buvo tirti tik mirtinomis ligomis sergantys ir mirties bausme nuteisti žmonės. Senstant populiacijai svarbu įvertinti ir tai, ką apie mirtį galvoja vyresni žmonės.
Kita vertus, baimė ir nerimas yra dvi priežastys, kodėl žmonės apie mirtį galvoja taip negatyviai. Todėl įdomu išgirsti, kad atėjus laikui mirštantys žmonės spinduliuoja ramybe ir nerodo jokių baimės ženklų.
