„Toba jau seniai buvo įvardijama kaip susilpnėjimo priežastis, tačiau pirminiai klimato kintamųjų – temperatūros ir kritulių – tyrimai nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie pražūtingą poveikį žmonijai“, – sakė Sergejus Osipovas iš Makso Planko chemijos instituto, dirbęs prie projekto kartu su mokslininku Georgijumi Stenčikovu.
„Atkreipiame dėmesį, kad tropikuose prie paviršiaus esanti ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra evoliuciją skatinantis veiksnys. Klimatas tampa svarbesnis nuo tropikų nutolusiuose nepastoviuose regionuose“, – komentavo Stenčikovas.
-
Europoje bunda superugnikalnis, praeityje jau prikrėtęs bjaurių kiaulysčių
-
Nikaragvoje į veikiantį ugnikalnį kritę argentinietis ir jo gidas liko gyvi ir net puikiai jaučiasi
-
Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi?
-
Havajuose išsiveržus ugnikalniui iš pavojingos zonos traukiasi tūkstančiai gyventojų
Vulkaninė žiema
Dideli ugnikalnių išsiveržimai išmeta dujas ir pelenus, kurie stratosferoje sukuria saulės šviesą silpninantį aerozolio sluoksnį, todėl Žemės paviršius atvėsta. Ši „vulkaninė žiema“ turi daugybę šalutinių padarinių, pavyzdžiui, vėsesnius vandenynus, derliaus nykimą ir ligas.
„Ozono sluoksnis neleidžia dideliam kenksmingos UV spinduliuotės kiekiui pasiekti Žemės paviršiaus“, – sakė Osipovas. „Kad iš atmosferoje esančio deguonies susidarytų ozonas, reikia fotonų, kurie suardytų O2 jungtį. Kai ugnikalnis išskiria didelius sieros dioksido (SO2) kiekius, susidaręs vulkaninis pliūpsnis sugeria UV spinduliuotę, bet blokuoja saulės šviesą. Tai riboja ozono susidarymą, todėl susidaro ozono skylė ir padidėja UV spinduliuotės poveikio tikimybė.“
Ozonas sumažėjo perpus
Komanda tyrė UV spinduliuotės lygį po Tobos išsiveržimo, naudodama NASA GISS (Goddardo kosmoso tyrimų instituto) sukurtą klimato modelį ModelE. Jie modeliavo galimus skirtingo dydžio išsiveržimų padarinius.
Jų sudarytas modelis rodo, kad Toba SO2 debesis pasaulinį ozono kiekį sumažino net 50 proc. Be to, jie nustatė, kad poveikis ozonui yra reikšmingas net ir esant palyginti nedideliems išsiveržimo scenarijams. Dėl didesnio UV spinduliavimo paviršiuje kilęs pavojus sveikatai būtų turėjęs didelės įtakos žmonių išgyvenamumo rodikliams.
„UV spinduliuotės streso poveikis galėtų būti panašus į branduolinio karo padarinius“, – teigė mokslininkai. „Pavyzdžiui, dėl UV sterilizacijos poveikio sumažėtų pasėlių derlius ir jūrų produktyvumas. Išėjimas į lauką be apsaugos nuo UV spindulių sukeltų akių pažeidimus ir nudegimus mažiau nei per 15 minučių. Ilgainiui dėl odos vėžio ir bendro DNR pažeidimo sumažėtų gyventojų skaičius.“
Tobos vulkano išsiveržimas laikomas vienu didžiausių Žemės istorijoje.
