Valdomos mobiliai
Ūkininkų dėmesio sulaukusios žemės ir miškų ūkiui skirtos bepilotės skraidyklės valdomos itin paprastai – mobiliąja programėle, o varomos – elektra įkraunama baterija. Jos gali kartografuoti, sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius, atlikti teritorijų dezinfekciją. Toks agrodronas sveria apie 40 kilogramų, jo sparnų plotis – net 2 metrai. Drono našumas – iki 150 ha per dieną, teigiama pranešime spaudai.
Gamtos sąlygoms atsparus galingas dronas gali kilti net per stiprų vėją ir lietų, o būtent lyjant geriausia atlikti sėjos darbus. Agrodronus itin patogu naudoti, kai reikia purkšti aukštas kultūras, pavyzdžiui, rapsus, kukurūzus, pluoštines kanapes, ar kai sunku įvažiuoti į laukus dėl reljefo ypatumų, pažliugusios dirvos, nes jie nepalieka jokių technologinių vėžių, nesuslegia dirvos. Tuo tarpu traktoriai išvažinėja iki 6 proc. kultūrų, o tai sudaro didžiulius nuostolius.
„Robotizuotas dronas eliminuoja žmogiškąsias klaidas. Jo dirbtinis intelektas pašalindamas nedirbamus plotus centimetrų tikslumu paskaičiuoja lauko dydį ir reikalingą augalų apsaugos priemonių kiekį bei lauką nupurškia itin tolygiai, rekomenduoja geriausią darbinį maršrutą, įsimena žemėlapį kitam kartui, įsivertina, ar užteks energijos atlikti darbui ir saugiai sugrįžti atgal“, – aiškino bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.
Pats bepiločių skraidyklių pristatymus ūkininkams rengiantis M.Dorelis akcentuoja tris dalykus: efektyvumą, ekonominę naudą ir ekologiją. Specialios technologijos pagalba preciziškai purkšdami žemės ūkio kultūras agrodronai sunaudoja iki 30 proc. mažiau augalų apsaugos priemonių palyginti su traktoriais. O tai ir išteklių taupymas, ir didelis žingsnis link ekologijos – raktas į tvarų ūkininkavimą, kuo jau seniai naudojasi Azijos šalys, Australija, JAV, Kanada bei dabar atranda Italija, Ispanija, Prancūzija.
