Ūkininkai tvirtina, kad jie ne tik bando apsaugoti savo pragyvenimo šaltinį, bet ir gyvenimo būdą, kurį jiems paliko ankstesnės žemę dirbusios kartos. Žaliųjų aktyvistams tai nė motais. Jie cituoja mokslinius įrodymus, teigdami, kad žemės ūkio sektoriui, ypač gyvulininkystei, reikia skubių reformų, kad būtų sustabdyta klimato kaita ir išsaugota aplinka.
Dabartinis žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis pats savaime gali įkaitinti pasaulį daugiau nei 1,5 laipsnio pagal Celsijų, kuris yra Paryžiaus susitarime nustatyta riba. Europos Sąjunga ketina iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau tam ji turės imtis politinių priemonių, kad sumažintų savo išmetamų ŠESD kiekį, kurio 12 proc. susidaro mėsos ir pieno produktų gamyba.
Nyderlandų aktyvistai šalies aukščiausiajame teisme laimėjo argumentą, kad su gyvulių mėšlu išsiskiriantis azotas kenkia saugomoms buveinėms. Tačiau Nyderlandų vyriausybė, kurios darbas – vykdyti teismo valią, dėl ūkininkų pasipriešinimo nesugeba arba nenori to daryti.
Įvykiai Nyderlanduose galbūt yra preliudija į panašias kovas, kurių tikimasi ir kitur pasaulyje, nes ūkininkai, ir taip pažeidžiami orų ir dirvožemio būklės kaprizų, vis dažniau susiduria su klimato politika.
