Pasak leidinio „Forbes“, siekdama kompensuoti kovoje patirtus nuostolius, Ukraina ištraukė iš saugyklų galimai šimtus senų BMP šarvuotų mašinų, o Kyjivo sąjungininkai pažadėjo dar apie 3 000 pėstininkų kovos mašinų.
Dažnai kaip šarvuotų mašinų pakaitalus Ukraina naudoja ir apie tūkstantį gautų šarvuotų sunkvežimių.
Tačiau net ir gavus papildomų siuntų iš partnerių, ginkluotų kovos mašinų fronte vis tiek nepakaks, ypač, kai per pastaruosius beveik dvejus metus Ukrainos ginkluotosios pajėgos išaugo maždaug dvigubai.
Dėl nuolatinio pėstininkų kovos mašinų trūkumo Ukrainos gynėjai jaučiasi pakankamai beviltiškai, panašiai kaip ir rusai, kurie nuo invazijos pradžios neteko 2500 iš 5200 turėtų šarvuotų mašinų, pažymėjo „The Forbes“.
Norėdami išlaikyti savo pulkų aprūpinimą šarvuočiais, rusai iš sandėlių išsitraukė ypač senas šarvuotas transporto priemones ir ėmėsi jas ginkluoti visais turimais atsarginiais bokšteliais ir ginklais.
Tačiau jie nėra vieni, pabrėžė „The Forbes“ apžvalgininkas. Ukrainiečiai daro tą patį, tik šiek tiek elegantiškiau.
Tam, kad kompensuotų skirtumą tarp patirtų nuostolių ir tokių mašinų poreikio mūšio lauke, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sukūrė "standartines“ improvizuotas pėstininkų kovos mašinas – BMP-1LB.
Tai – 1970-ųjų metų senumo šarvuotas vilkikas MT-LB su papildomais šarvais ir nuotoliniu būdu valdoma ginklų stotimi. Papildomi šarvai gali padvigubinti 13 tonų sveriančio MT-LB apsaugą, kurią suteikia originalūs šarvai, kurių storis tėra 14 milimetrų ir kurie vos gali sustabdyti kulkosvaidžio ugnį.
Su dieną naktį veikiančia optika ir vienu 14,5 milimetro kulkosvaidžiu BMP-1LB padeda trijų žmonių įgulai aptarnauti aštuonis pėstininkus, važiuojančius pagrindiniame skyriuje.
Tokia priemonė yra tikslinga ir leidžia panaudoti dideles Ukrainoje saugomų senų MT-LB atsargas. Paskutinis visiškai naujas šarvuotas vilkikas iš gamyklos Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, išriedėjo 2000-ųjų pradžioje po tris dešimtmečius trukusios gamybos. Po 20 metų gali būti, kad šimtai tokių vilkikų kažkur kaupia dulkes.
Ukrainos pramonė taip pat gamina įvairius nuotolinio valdymo bokštelius, dažnai bendradarbiaudama kartu su Turkijos bendrovėmis.
Tačiau, pasak naujienų portalo „Militarynyi“, MT-LB turi rimtų trūkumų. Nuotolinė valdymo stotis, kuri sudaro pusę maždaug 400 tūkst. JAV dolerių vieno BMP-1LB kainos, yra subtili ir linkusi užsikirsti. O kadangi ji teturi vieną ginklą, o ne du, užsikirtusi tampa nenaudinga.
MT-LB korpuso viršuje esantis papildomų šarvų sluoksnis ir plona tuščia erdvė tarp jų sukuria primityvų „erdvinį šarvą“, kuris padeda sumažinti sviedinio energiją, kai jis praskrieja pro korpusą, pažymėjo „The Forbes“.
Tačiau šis šarvas yra sunkus ir dėl to jo svoris mažėja.
„Perteklinė masė taip pat turi įtakos šarvuotos transporto priemonės mobilumui, – paaiškino „Militarynyi“. – Tiesiame kelyje ji gali pasiekti iki 49,88 km/val greitį, tačiau greitis smarkiai sumažėja atliekant avarinius manevrus tarp kliūčių.“
„Pasak kariškių, judant miškuose BMP greitis kartais prilygdavo karių greičiui.“
BMP-1LB gali būti geriau nei nieko besiplečiančioje kariuomenėje, kuri per dien1 praranda bent po vieną pėstininkų kovos mašiną.
„Nors stebėtojai mėgėjai gali nerimauti dėl to, kiek tankų Ukraina gauna iš savo sąjungininkų, iš tikrųjų jai reikia modernių pėstininkų kovos mašinų. Daug jų“, – rašo „The Forbes“.