Socialinių tinklų svarbos supratimas – iš Artimųjų Rytų
Prasidėjus demonstracijoms Ukrainoje, internetas šalies gyventojams taip pat tapo pagrindiniu būdu apie žiaurų valdžios elgesį su protestuotojais pranešti pasauliui ir organizuoti mitingus.
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis pastebi, kad Ukrainos protestai rodo, jog buvo pasimokyta iš kituose pasaulio regionuose vykusių konfliktų: Libijoje, nuverčiant Muammaro Gadaffio režimą, o taip pat ir iš Sirijos valdžios ir opozicijos susirėmimų, kur kiekviena pusė pradėjo talpinti informaciją iš karo į „Youtube“ ir kitus socialinius tinklus.
Dar prieš Sočio Olimpines žaidynes Vladimirui Putinui lojalūs žmonės taip pat perėmė ir didžiausio šalies socialinio tinklo „Vkontakte“ kontrolę.
„Internete buvo daug vaizdo siužetų ir tai galbūt buvo anksčiau per Arabų pavasarį išbandyto kelio pritaikymas praktikoje nebe šiaip mitingams organizuoti, bet koviniams veiksmams nušviesti. Ukrainoje ši pamoka buvo gerai įsisąmoninta ir išmokta“, – pasakojo A.Matonis.
Anot jo, socialinių tinklų svarbos supratimas taip pat galėjo ateiti ir iš Rusijos, kur po prezidento rinkimų, kuriuose prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas, kilo nepasitenkinimas ir į gatves išėjo minios protestuotojų, kurie mitingus aktyviai organizavo per „Facebook“, „Twitter“, „Vkontakte“ ir kitus socialinius tinklus.
„Socialiniai tinklai tapo pagrindine mobilizavimo vieta ir informacijos sklaidos vieta, nes žmonės šiose šalyse neturėjo nešališkos žiniasklaidos. Virusinis nušvietimas socialinėje erdvėje taip pat yra ir viena iš konflikto Ukrainoje ypatybių“, – priduria A.Matonis.
Nuo gruodžio pradžios socialiniai tinklai Ukrainoje buvo panaudojami tam, kad būtų informuota apie opozicijos ir Maidano aktyvistų veiksmus. Čia buvo pritaikytas ir mažai iki tol naudotas būdas kaip transliacijos per internetą, kuriomis pateikiama ne tik nešališka informacija, bet ir sukuriamas dalyvavimo pojūtis. Įvykius tuomet tiesiogiai transliavo „Ekspress TV“.
Rusija perima interneto kontrolę
Okupavusi Krymą, internetu, kaip kovos įrankiu, aktyviai ėmė naudotis ir Rusija. Pirmiausia skleisdama propagandą šalies viduje.
Rusijoje beveik nėra nepriklausomos žiniasklaidos, o okupavęs Krymą Vladimiras Putinas ėmėsi karo ir prieš likusias žiniasklaidos priemones, kuriose dar galima rasti nešališkos informacijos – šią savaitę atleista lenta.ru redaktorė Galina Timčenko po to, kai portalas publikavo interviu su vienu Ukrainos nacionalinio judėjimo „Dešinysis sektorius“ lyderių Andriyjumi Tarasenka.
Kai šalyje nėra nepriklausomos žiniasklaidos, alternatyviu naujienų šaltiniu tampa socialiniai tinklai ir internetas. Tai suprasdamas Kremlius jau senokai pasirūpino, kad šalies viduje būtų kontroliuojama ir internetinė erdvė. A.Matonis primena, kad Rusija dar po susirėmimų Egipte įsigijo interneto kontrolės ir sekimo įrangą.
Prieš Sočio olimpines žaidynes Vladimirui Putinui lojalūs žmonės taip pat perėmė ir didžiausio šalies socialinio tinklo „Vkontakte“ kontrolę, o kritikavęs Kremlių ir už laisvę reikšti nuomonę pasisakęs„Vkontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas buvo pradėtas persekioti ir išvyko iš Rusijos.
„Rusų socialiniuose tinkluose daugiau provokatorių nei pas mus, o taip pat ir „bot“ų – interneto programų, kurios veikia po žmogaus atvaizdu ir renka informaciją apie socialinių tinklų dalyvius ir skleidžia propagandinio turinio žinutes“, – komentuoja A.Matonis.
Kibernetinį karą laimi Rusija
Sklando gandai, kad Rusija verbuoja komentatorius Ukrainoje ir kitur, kurie skleidžia Rusijos poziciją šiuo klausimu ir šios info yra marios“, – pasakoja A.Šaveiko.
Bendrovės ATEA informacinės saugos skyriaus vadovas Andrius Šaveiko sako, kad Kremlius, siekdamas apsisaugoti nuo nemalonios informacijos, renkasi saviizoliacijos kelią.
Pasak jo, prasidėjus Rusijos okupacijai, Rusijos socialinis tinklas „Vkontakte“ ėmė nebepriimti vartotojų iš ukrainietiškų IP adresų.
Jis atkreipia dėmesį, kad kibernetinį karą tarp Rusijos ir Ukrainos vienareikšmiškai laimi Rusija.
„Rusija gerokai pirmauja. Sklando gandai, kad Rusija verbuoja komentatorius Ukrainoje ir kitur, kurie remia Rusijos poziciją, todėl tokios informacijos yra marios“, – pasakoja A.Šaveiko.
Neseniai skelbta, kad kibernetinis ginklas „Snake“ užkrėtė Ukrainos vyriausybines sistemas. Valdantieji jį gali ne tik stebėti užkrėstus kompiuterių tinklus, o taip pat juos sunaikinti. Informacinės saugos specialistai neabejoja, kad viruso skleidėjas yra Rusija.
Pasak A.Šaveiko, okupavusi Krymą Rusija iškart užėmė vieną iš nedaugelio interneto paslaugų tiekėjų ir sumontavo įrangą, kuri filtruoja ir kontroliuoja internetą.
Paprašytas palyginti galimybę kontroliuoti internetą Ukrainoje ir Gruzijoje, į kurios teritoriją Rusija taip pat įsiveržė 2008 metais ir prieš kurią organizavo kibernetines atakas, A.Šaveiko aiškino, kad gerokai didesnėje Ukrainoje interneto lengvai uždaryti nepavyks.
„70 proc. Gruzijos interneto kabelių ėjo per Rusijos teritoriją. Taigi norint sutrikdyti internetą užteko atjungti per Rusiją einančius tinklus, o likusius 30 proc. atakuoti „Ddos“ atakomis ir interneto ryšio nebėra. Ukrainos padėtis geresnė, ten maždaug 50 proc. interneto tinklų eina per Rusijos teritoriją“, – sako IT specialistas.
Kibernetinio karo taikiniu tampa ir Lietuva
Informacinio karo ir žiniasklaidos žinovas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius, paklaustas, kaip internetas keičia karą, išskiria dvi saugumo sritis, susijusias su visuomenės įtinklinimu – technologinę ir psichologinę.
Kibernetinėmis atakomis vis dažniau gali būti pažeidžiami finansiniai srautai, svarbūs infrastruktūros elementai.
Pasak jo, kibernetinėmis atakomis vis dažniau gali būti pažeidžiami finansiniai srautai, svarbūs infrastruktūros elementai.
„Susieti su internetu tampa tokie paprasti dalykai, kaip informacijos gavimas, keitimasis ja ir pasaulėvaizdžio formavimas, o taip pat ir svarbesnės sritys – transportas, logistika, finansai“, – sako N.Maliukevičius.
Kita, psichologinė sritis, anot pašnekovo, yra propagandos mechanizmai, kurie plinta internetinių technologijų pagalba.
„Ukrainos įvykių kontekste matome, kaip vieniems internetas tampa šaltiniu rinkti alternatyvią informaciją ir dekonstruoti propagandos mechanizmą, o kita pusė juos aktyviai konstruoja “, – aiškina N.Maliukevičius.
Pašnekovo teigimu, būtent dėl virtualių interneto grupių po Euromaidano įvykių ir per juos susiformavo virtualūs savigynos būriai iš Ukrainos, kurie jie bando organizuoti informacijos skleidimo, tiek ir virtualias minios valdymo akcijas.
Jis primena, kad kibernetinių atakų taikiniu neseniai tapo ir Lietuva, kai Kremliui lojalūs programišiai „Ukraine Anonymous“ skelbė nutekinę Lietuvos prezidentės patarėjo ir Vitalijaus Klyčko susirašinėjimą.
„Raginčiau kritiškai žiūrėti į šitą situaciją, nes čia taikoma vadinamoji svetimos vėliavos (angl. false flag) operacija, – sako N.Maliukevičius. – Paprastai daroma prielaida, kad organizacijos, kurių pavadinimuose yra žodis „Anonymous“, yra aktyvistai, kurie kovoja už pažeistas teises, bet „Ukraine Anonymous“ istorija yra išskirtinė. Kai jie įsisteigė, deklaravo, kad kovoja ir prieš Europą, ir prieš Rusiją, o pirmas atakas organizavo prieš Estiją ir panašu, kad tai yra Kremliaus organizacija.“
Pasak jo, ateityje galime išvysti ir daugiau „Ukraine Anonymous“ išpuolių.
Karas intensyvės
Penktadienį buvo nulaužtas Rusijos centrinio banko ir Kremliaus internetinis tinklalapis. Viena iš versijų – atakas galėjo organizuoti Ukrainos programišiai arba interneto aktyvistų grupės.
Kaip Rusijos ir Ukrainos konfliktas klostysis toliau, nežino niekas, tačiau ekspertai sutinka, kad kibernetinė erdvė ateityje taps vis svarbesne informacijos sklaidos ir išpuolių vieta.
„Ukrainoje yra 3G ryšys, paplitęs plačiajuostis internetas, viso to uždaryti iš išorės Rusijai galimybių nėra, – sako A.Matonis. – Krymo atveju, Rusijos kontrapropagandininkai mėgins eliminuoti piliečius ir užkirsti kelią jų žinių skleidimui. Tačiau upės visai upės neužtvenksi, šaltinius gausime, net jei iš Krymo bus išvaryti nepriklausomi žurnalistai.“
A.Šaveiko primena, kad į kibernetinį karą tarp Rusijos ir Ukrainos įsitraukė pasaulyje plačiai žinoma interneto aktyvistų grupuotė „Anonymous“ (niekaip nesusijusi su „Ukraine Anonymous“ – red. past.), kuri paskelbė palaikanti Ukrainą ir ketinanti organizuoti prieš Rusiją nukreiptas akcijas. Dėl to kibernetinis karas bus dar intensyvesnis.
Penktadienį buvo nulaužtas Rusijos centrinio banko ir Kremliaus internetinis tinklalapis. Viena versijų – atakas galėjo organizuoti Ukrainos programišiai arba interneto aktyvistų grupės.
Kremlius, kaip galima spręsti iš Vladimiro Putino žingsnių naikinant laisvą žiniasklaidą ir kontroliuojant internetą, greičiausiai ir toliau organizuos interneto provokacijas ir sieks, kad šalyje visiškai neliktų, kur skelbti Kremliui neįtinkančių nuomonių.
