Tai nėra pirmieji spalvą keičiantys brangakmeniai: vadinamieji „chameleoniški deimantai“, žalsvą atspalvį į rudą ar gelsvą pakeičiantys pakaitinti iki ~200°C ar ilgiau nei parą laikomi tamsoje, atrasti dar 1866 metais.
Bet analizuodama deimantus klientams, Stephanie Persaud iš Amerikos gemologijos instituto (GIA) Karlsbade, Kalifornijoje, atrado naują spalvą keičiantį deimantą, iš pilkos tampantį geltonu, atšaldžius iki azoto skystėjimo temperatūros, –96 °C. GIA tokius deimantus vadina „kriogeniniais“.
Deimantai laboratorijose šaldomi nuolatos, siekiant sumažinti jų atomų vibracijas, kad būtų galima tiksliai išmatuoti kaip brangakmenis sugeria skirtingo ilgio bangas.
Nors vargu ar daug deimantų savininkų laikys juos skystame azote, šie akmenys gali būti itin vertingi, sako Paulas Johnsonas iš GIA. „Klientai dievina retenybes, tai suteikia deimantui vertę.“
Šis atradimas gali padėti suprasti, kaip chameleoniški deimantai keičia savo išvaizdą, nes tai vis dar paslaptis. Bendrai, deimantams spalvą suteikia juo sudarančių tvarkingų anglies atomų kristalinių gardelių sutrikdymai. Įprastai tai sukelia kiti atomai, kurie nelabai joje tinka, tarkime, azoto ar boro.
Johnson įtaria, kad kriogeninius deimantus atšaldžius, elektros krūvis link tokių gardelės netobulumų ar tolyn nuo jų, dėl ko pasikeičia krentančios į juos šviesos laužimas. Norėdama išsiaiškinti, ar taip ir yra, Johnson tikisi atrasti daugiau nei penkis pavyzdžius, kuriuos jos komandai pavyko atkasti. Kai kurie pilką savo spalvą pakeičia į geltoną, o kiti iš pilkų tampa mėlyni.
Lig šiol niekas nėra stebėję šaldomų deimantų spalvos pokyčių, tad įmanoma, kad jų bus aptikta GIA jau įvertintų deimantų įrašuose.
