Mokslininkų ir medikų grupė neseniai aprašė vieną atvejį, kuomet leukemija serganti moteris užsikrėtė COVID-19. Jokių ligos simptomų jai nepasireiškė, tačiau net 70 dienų po pirmo teigiamo koronaviruso testo ji skleidė viruso daleles į aplinką.
Iki šiol pats ilgiausias laikotarpis, kai ligoninėje gydomi suaugę žmonės galėjo aplinkinius užkrėsti SARS-CoV-2 virusu po pirmosios diagnozės, buvo 20 dienų, be to, būta ir atvejų aprašymų, kai genetinė viruso medžiaga sklido į aplinką praėjus 63 dienoms po pirmųjų simptomų pasireiškimo.
Naujasis atvejo aprašymas turėtų įspėti medikus ir visuomenės sveikatos ekspertus, kad koronavirusu užsikrėtę žmonės be jokių ligos simptomų ir su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., asmenys, gydomi dėl onkologinių ligų) gali būti užkrečiami labai ilgą laiką – ištisus mėnesius.
„Nors pagal vieną pacientą ką nors ekstrapoliuoti sudėtinga, mūsų duomenys kelia idėją, kad ilgalaikis užkrečiamo viruso skleidimas turėtų kelti susirūpinimą tam tikriems pacientams su nusilpusia imunine sistema“, – savo straipsnyje tvirtino atvejį aprašiusi mokslininkų grupė.
Imuninė sistema „susilpnintu režimu“ gali veikti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu jiems dėl onkologinių susirgimų taikoma chemoterapija arba jeigu jiems buvo persodintas kito asmens organas ir dėl to jiems tenka nuolat vartoti imunitetą slopinančius vaistus.
„Virusui ir toliau plintant užsikrės vis daugiau žmonių su imuniteto sutrikimais, todėl labai svarbu suprasti, kaip SARS-CoV-2 elgiasi toje populiacijos dalyje“, – sakė tyrimo bendraautoris, JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų virusologas Vincentas Munsteris.
Jis ir kiti virusologai šios pandemijos metu jau kurį laiką išskirtinį dėmesį skiria ilgesnio SARS-CoV-2 skleidimo atvejams. Dabar jau gerai žinoma, kad asmenys su nusilpusia imunine sistema kitus sezoninius koronavirusus geba į aplinką skleisti po kelias savaites.
Panašios savybės nustatytos ir Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (MERS) sukeliančiam virusui – nustatyta, kad šį virusą asmenys su nuslopinta imunine sistema gali skleisti iki mėnesio po užsikrėtimo.
Tačiau nesimptominių COVID-19 atvejų kiekis nėra žinomas. Kyla pavojus, kad šie viruso nešiotojai gali užsiimti įprastine kasdiene veikla visiškai nežinodami, kad gali paskleisti virusą ir susargdinti aplinkinius žmones.
Aprašytuoju atveju mokslininkai aptiko, išskyrė ir stebėjo vienos moters SARS-CoV-2 infekciją naudojant PGR testą, kuriam mėginys surinktas nosies ir gerklės tepinėliu. Prieš dešimtį metų tai 71 metų moteriai buvo diagnozuota onkologinė liga – lėtinė limfocitinė leukemija. Šia liga dažniau suserga vyresnio amžiaus asmenys, ji yra lėtai progresuojanti.
Pirmas teigiamas SARS-CoV-2 testas buvo atliktas kovo 2 dieną, to to, kai ji kreipėsi į medikus dėl stiprios anemijos (su onkologine būkle susijusio simptomo). Vėliau jai buvo atlikta net 13 papildomų viruso testų – visi jie buvo teigiami, nors jokių infekcinės ligos simptomų pacientė nejuto.
Per tą laikotarpį pacientei du kartus buvo skirta kraujo plazmos, paimtos iš žmonių, kurie buvo pasveikę po COVID-19. Galų gale birželio viduryje jos koronaviruso testas parodė neigiamą rezultatą – virusas pasišalino iš organizmo.
Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada konkrečiai ši moteris iš tiesų užsikrėtė koronavirusu, bet įtariama, kad veikiausiai tai įvyko reabilitacijos ligoninėje, kurioje pacientė lankėsi prieš keletą dienų iki diagnozės ir kur vasario mėnesį nustatytas didelis COVID-19 protrūkis.
Iš nosies ir gerklės tepinėlių, kurie buvo renkami visos 15 savaičių trukusios infekcijos metu, mokslininkai nustatė, kad aktyviai į aplinką virusus pacientė skleidė net 70 dienų. Šiek tiek genetinės viruso medžiagos buvo aptikta net praėjus 105 dienoms po pirmojo teigiamo testo.
Šiuo atveju reikia labai aiškiai atskirti kitus žmones užkrėsti gebančių viruso dalelių skleidimą ir teigiamą koronaviruso testą, kuris aptinka tik viruso RNR fragmentus. Svarbu tai, kad šiame tyrime mokslininkai iš tiesų išskyrė gyvybingą SARS-CoV-2 virusą iš kelių tepinėlių (vienas jų buvo paimtas po 70 dienų nuo pirmojo užsikrėtimo patvirtinimo) ir patikrino, ar virusas geba daugintis laboratorinėje ląstelių terpėje (atsakymas buvo teigiamas).
„Tai rodo, kad virusas, kurį pacientė vis dar platino, veikiausiai vis dar galėjo sukelti produktyvią infekciją kitiems su ja kontaktavusiems asmenims“, – teigė tyrimo autoriai.
Maža to, kai medikai sužinojo apie tokį ganėtinai netipinį atvejį, jie iškart suprato, jog atsirado unikali galimybė patyrinėti, kaip SARS-CoV-2 gali evoliucionuoti tokios ilgos infekcijos metu.
Buvo surašinėjamos įvairiu metu paimtų mėginių viruso dalelių genų sekos ir lyginama, kaip šios konkrečios pacientės virusas geba keistis cirkuliavimo tame pačiame organizme metu. Tam tikru metu pradėdavo dominuoti skirtingi viruso variantai, tačiau šių variantų kaita buvo didelė ir nė vienas jų nepradėjo dominuoti.
Vėlesni eksperimentai su išskirtu virusu, augintu laboratorinėje žmogaus ląstelių terpėje, taip pat parodė, kad šie genetiniai pokyčiai neturėjo didelės įtakos viruso dauginimosi greičiui.
Nors šio tyrimo metu buvo gauta tam tikrų naudingų įžvalgų, reikalinga panašaus pobūdžio tyrimus vykdyti ir toliau.
„Viruso atkaklumo ir ilgainiui įvykstančio pasišalinimo mechanizmų supratimas bus be galo svarbus siekiant skirti tinkamą gydymą ir apsaugoti nuo SARS-CoV-2 pernašos, nes atkakli infekcija ir ilgai trunkantis užkrėsti galinčių SARS-CoV-2 dalelių skleidimas sutinkami ir dažniau“, – savo atvejo aprašyme nurodė tyrimo autoriai.
Taip, reikia pripažinti, kad tai yra vieno konkretaus atvejo tyrimas, todėl negalima daryti generalizuotų išvadų apie viruso atkaklumą ir jo sklidimą tarp žmonių su sutrikusiu imuninės sistemos veikimu arba vertinant pasveikusių pacientų plazmos efektyvumą gydant aktyviai sergančiuosius, įspėja patys tyrimo autoriai.
Bet būtina žinoti, kad tai yra „ilgiausias atvejis, kai kas nors buvo aktyviai infekuotas SARS-CoV-2, tačiau nepatyrė jokių simptomų“. Jie spėja, jog moteris taip ilgai išliko užkrečiama dėl to, kad jos imuninė sistema net nesipriešino virusui.
„Panašių atvejų turėjome ir su gripu, ir su MERS, kurį taip pat sukelia koronavirusas. Tikimės, kad ateityje pasirodys ir daugiau panašių atvejų aprašymų“, – sakė V.Munsteris.
Neabejojama, kad sulig kiekvienu tokiu atveju bus įgyjama vis daugiau žinių apie virusą ir jo išsilaikymą žmogaus kūne bei kokiu būdu reikėtų saugoti pačius pažeidžiamiausius mūsų bendruomenių atstovus.
Atvejo aprašymas publikuotas žurnale „Cell“.
