„Senovės astronomijos paminklą tiria tarptautinė mokslininkų grupė, todėl atsitiktiniai stebėtojai gali kliudyti procesui“, – sakoma pranešime.
15min šaltinių žiniomis, tyrinėtojai mėgina perprasti jau ketvirtąjį kartą šiais metais užfiksuotą neįprastą reiškinį – komplekso akmenų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę, pasireiškiančią periodiniais šviesos ir šilumos pliūpsniais.
Moksliniams tyrimams akmenų rate vadovaujantis Lietuvos kosminių tyrimų centro prie Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Anupras Voznesenskis fenomeną sieja su šalimais stūksančiu Kulionių piliakalniu bei geoterminiu vietovės aktyvumu.
„Dar anksti skelbti apibendrinimus, be to, neturiu teisės viešinti tyrimo detalių, nes šiuo metu vyksta aktyvi liudininkų apklausa. Visgi beveik neabejojame, kad ryšys tarp piliakalnio, geologinių teritorijos ypatumų ir akmenų rato nėra atsitiktinis. Atvejis unikalus tuo, jog bene pirmąkart šio reiškinio tyrimo istorijoje duomenis galime rinkti didžiausio jo aktyvumo fazėje, o gauti rezultatai, tikimės, padės atskleisti garsiojo Stounhendžo akmenų švytėjimo paslaptį“, – kalbėjo A.Voznesenskis.
Savąją versiją siūlo astrologų gildijos pirmininkė, žiniuonė Leokadija Štolc. Garsios moters manymu, Etnokosmologijos muziejaus akmenų ratas, kaip ir Stounhendžo megalitai Anglijoje ar kažkada ant Birutės kalno Palangoje buvusi medinių stulpų sistema, skirta astronominiams reiškiniams fiksuoti, pastatytas vadinamojoje Žemės jėgų vietoje.
„Paprastai tarus, tam tikra tvarka jėgos lauke išdėstyti geoenergetikai laidūs akmeniniai ar mediniai žymekliai ją atpalaiduoja ir padeda žmogui užmegzti ryšį su kosminiu pasauliu. Panašu, jog mūsų protėviai apie tai žinojo“, – mano žinoma tyrėja.
Tuo tarpu mokslininkus sukvietęs muziejaus direktorius, statinio idėjos autorius dr. Gunaras Kakaras nuo kategoriškų išvadų susilaiko ir ragina klausytis proto balso.
„Sensacijų nesivaikome, todėl bet kokias spekuliacijas apie paranormalią švytėjimo prigimtį atmetame, – teigia G.Kakaras. – Gamtoje yra dar daug dalykų, kurių nežinome, nesuprantame. Tikiu, jog kritinis mąstymas ir sveikas mokslinis požiūris padės išsiaiškinti šio unikalaus reiškinio priežastis.“ Anot direktoriaus, tyrimo išvados bus skelbiamos jau kitą savaitę.
15min primena, jog pagal unikalų G.Kakaro sumanymą pirmieji akmenys paleoastronominei stebyklai į muziejaus teritoriją atgabenti dar 2003 m., projektas atnaujintas 2008-aisiais po LEM pastatų rekonstrukcijos, o lankytojams megalitų kompozicija atverta prieš porą metų.
Neįprasti reiškiniai objekte fiksuojami nuo pat atidarymo momento – akmenų rate sutrinka mobilusis ryšys, ilgiau pabuvus įsiskausta galva, apima silpnumas.