J.Greaves tyrinėja planetų formavimosi pradines fazes ir prieš keletą metų ji nusprendė akyliau pažvelgti į keletą žvaigždžių, kurias supo tankūs dulkių debesys, dar nesusikoncentravę į planetas, planetų palydovus ir asteroidus. Ji nuvyko į JAV Vakarų Virdžinijos valstijoje esančią milžinišką Green Bank observatoriją, iš kurios galėjo atlikti detalius protoplanetinių diskų stebėjimus, mat ten buvo sumontuoti unikalūs itin didelio jautrumo instrumentai.
„Tikėjausi užfiksuoti tokias mažų dulkių dalelių emisijas, kurios palaipsniui ir nuolat ryškėjo. Tačiau šioji emisija, vertinant elektromagnetinių bangų spektrą, iš pradžių ryškėjo, o paskui silpo, o tai astronominiuose procesuose yra labai sunkiai paaiškinama“, – sakė J.Greaves.
Keista užfiksuoto signalo forma apie tolimą, karštą žvaigždę mokslininkei nedavė ramybės keletą metų.
„Kokius aštuonerius metus žiūrėjau į tą skaičių rinkinį ir galvojau „neteisingi jie, neteisingi“, – sakė mokslininkė. Ir, kol nežinojo ką daryti su turimais duomenimis, ji užsiėmė kitais darbais. Per tą laiką ji išklausė kelis kolegų mokslinius pranešimus apie Anomalias mikrobangų emisijas (AME) ir susivokė, kad jos turimi skaičiai iš tiesų nėra klaida – tiesiog mikrobangos sklido nuo visai kitokių dulkių, nei ji tikėjosi.
Moksliniame darbe, kurį neseniai publikavo „Nature Astronomy“, J.Greaves su kolegomis paskelbė, kad AME užfiksavo trijose sistemose, o visoms joms būdingas vienas labai įdomus bendras bruožas – visose ties žvaigždėmis pastebėti nanodeimantai.
Pirmieji AME priskiriami signalai buvo užfiksuoti prieš maždaug 20 metų – tarpžvaigždinės erdvės stebėjimų duomenyse jie išsiskyrė kaip banguojančios emisijos. Panašius radijo bangų svyravimus J.Graves užfiksavo ir apie savo stebėtą žvaigždę.
Niekas iš pranešėjų negalėjo tiksliai pasakyti, kas tai per signalas ar iš kur jis sklido, tačiau, sprendžiant pagal tam tikras detales, kilo įtarimas, kad jo šaltinis yra besisukančios nanodalelės, galinčios generuoti tokį išskirtinį, atpažįstamą radijo signalą.
„Įsivaizduokite, kad einate vienas tamsoje ir rankoje sukate žibintuvėlį. Jeigu kas nors žiūrėtų į jus iš šono, jis matytų banguotą šviesos kelią, kurį užstotumėte savo kūnu. Ir čia buvo kažkas panašaus, tik vietoj žibintuvėlio buvo radijo bangos“, – aiškino J.Greaves.
Bet kokios nanodalelės sukosi apie planetas? Būtent čia prisireikė J.Greaves tyrimo duomenų. Per dešimtis metų mokslininkai surinko tiek matavimo duomenų, kad tarp jų pasitaikė ir trys žvaigždžių sistemos su protoplanetiniais diskais, kurių šviesos emisijoje užfiksuotas ir aiškiai išsiskiriantis šviesos bangų ypatumas, rodantis mažučius nanodeimantus, besisukančius apie savo žvaigždę – kartais vos kelių atomų skersmens. Ir viena iš šių sistemų buvo būtent J.Greaves analizuotoji iš Green Banks teleskopo.
Kai J.Greaves su kolegomis dar kartą nukreipė teleskopus į šias tris žvaigdes su nanodeimantų debesimis aplink jas, mokslininkai užfiksavo, kad visos šios trys žvaigždės skleidė AME – anksčiau neužfiksuota, kad tokie signalai sklistų nuo žvaigždės aplinkos.
Tiesa, fantazuoti apie tai, kad egzistuoja žvaigždžių, apie kurias sukasi milijardai sužadėtuvių žiedų, nereikėtų. Galbūt artimesnis būtų palyginimas su pramoniniais deimantais, naudojamais gręžimui, pjovimui ir kitiems darbams.
„Pramoninių deimantų milteliai, žiūrint į jų nuotraukas, yra nė kiek neįspūdingi. Tai nuvilia, bet iš tiesų galima tikėtis, kad ten esama ir šiek tiek didesnių deimantų – stambesniuose meteorituose randami šiek tiek didesni deimanto gabalai“, – sakė J.Greaves. Bet net ir tie deimantai yra vos kelių nanometrų skersmens, be to, jų paviršius padengtas vandenilio atomais, prisitrauktais kelionės per Saulės sistemą metu.
Ir nors šie deimantai yra maži bei nelabai įdomūs juvelyriniu požiūriu, astronomams jie gali padėti išspręsti didelę mįslę – iš kur atkeliauja AME. Iš tarpžvaigždinės erdvės atkeliaujančius AME signalus analizuojantys mokslininkai dabar galės įvertinti ir dar vieną dėlionės dalį – galbūt ir jų stebima šviesa sklinda nuo deimantų.
J.Greaves su kolegomis ketina tęsti tyrimą. Dabar ji sugebėjo ne tik užbaigti ilgą laiką marinuotą mokslinį darbą apie protoplanetinius diskus, bet ir galės užmegzti bendradarbiavimą su nanodeimantų specialistais, be to, padedama doktorantų ji ketina ieškoti galimo ryšio tarp protoplanetinių diskų ir tarpžvaigždinių AME signalų.
„Tikėkimės, kad statistika leis įvertinti, ar tai nėra kažkas kur kas didesnio už trijų ypatingų protoplanetinių diskų signalą“, – sakė mokslininkė.
