Manoma, kad driežai Apalačių kalnuose Tenesio valstijoje, Šiaurės Karolinoje ir Virdžinijoje (JAV) susitraukė dėl jų gyvenvietėse kylančių temperatūrų
Tai yra pirmasis įrodymas, kad klimato pokyčiai gali turėti įtakos gyvūnų kūno dydžiui. Anksčiau mokslininkai tik spėliojo apie tokią galimybę.
Didžiausi pokyčiai užfiksuoti tų driežų rūšių, kurių gyvenvietėse labiausiai pakito klimatas. Vidutiniškai viena driežų karta susitraukdavo 1 procentu.
Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai užfiksavo keletą varliagyvių populiacijos sumažėjimo atvejų, tarp jų ir driežų. Tačiau sumažėjimo padarinius buvo sunku užfiksuoti: kai kurios rūšys sumažėjo dėl ligų, kitos – dėl invazinių rūšių ar prarastų gyvenviečių.
Merilando universiteto biologė Karen Lips norėjo nustatyti, kokia buvo plaučių neturinčių Plethodontidae rūšies driežų populiacijos sumažėjimo priežastis. Apalačiai yra daugelio Žemėje esančių driežų rūšių namai. Plethodontidae yra gausiausia driežų rūšis, o šios rūšies driežai kvėpuoja per odą, nes neturi plaučių.
Driežai vaidina labai svarbų vaidmenį kalnų ekosistemoje, nes naikina vabzdžius, kurie yra per smukūs daugeliui stuburinių.
Mokslininkė tyrė 9 tūkst. driežų iš daugybės įvairių Plethodontidae driežų rūšių. Nors jie neatrado ligų požymių, K.Lips komanda nustatė kitą įdomų dalyką – driežai sumažėjo. Po 1980 m. tyrinėti driežai buvo 8 proc. mažesni nei ankstesniais dešimtmečiais.
Didžiausi pokyčiai užfiksuoti tų driežų rūšių, kurių gyvenvietėse labiausiai pakito klimatas. Vidutiniškai viena driežų karta susitraukdavo 1 procentu.
Beplaučiai driežai yra labai jautrūs aplinkos pokyčiams dėl savo kvėpavimo būdo. Kai temperatūra pakyla, jų medžiagų apykaita gerokai pagreitėja. Tyrimai rodo, kad per 50 metų padidėjusi temperatūra tam tikrose Apalačių kalnų vietose galėjo driežų medžiagų apykaitą pagreitinti 7 procentais.
Mokslininkų komanda kol kas nepatvirtino, dėl ko įvyko tokie driežų kūno formų pokyčiai, tačiau manoma, kad tai nulėmė pakitęs metabolizmas.
„Jeigu bent šiek tiek atšyla, gyvūnai degina kalorijas kur kas greičiau“, – sako K.Lips. Jei gyvūnas neturi galimybės gauti papildomų kalorijų arba skirti laiko maistui rinkti, driežai ilgainiui tampa mažesni. Dėl to jie deda mažiau kiaušinėlių ir tampa lengviau pasiekiami plėšrūnams.
