„Apsvarstyti stacionarių ir nešiojamų žaidimų konsolių ir žaidimų pultų gamybos organizavimo, taip pat operacinės sistemos ir debesų sistemos, skirtos žaidimams ir programoms, sukūrimo klausimą“, – rašoma V. Putino nurodymų sąraše.
Ministras Pirmininkas Michailas Mišustinas paskirtas atsakingu už jos įgyvendinimą.
Praėjusį rudenį V. Putinas taip pat pareikalavo, kad visi rusų žaidžiami internetiniai žaidimai būtų perkelti į Rusijos serverius ir .ru domeną.
Rusijos prezidentas taip pat nurodė tikrinti vaizdo žaidimuose pateikiamos informacijos atitiktį Rusijos įstatymams ir pradėti stebėti juose vykdomas finansines operacijas.
Be to, vyriausybė turėjo parengti vidaus rinkos plėtros priemones ir klasifikuoti vaizdo žaidimus, atsižvelgiant į platinimo būdą, naudojimo formatą ir juose esančią informaciją.
Prieš tai vicepremjeras Dmitrijus Černyšenka pranešė prezidentui, kad žaidimų pramonė jau aplenkė filmų ir muzikos rinką.
Kaip įrodymą jis pateikė Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro duomenis, pagal kuriuos kas ketvirtas (23 proc.) rusas reguliariai žaidžia vaizdo žaidimus. Atsakydamas V. Putinas pažymėjo, kad vaizdo žaidimai turėtų ugdyti rusų patriotizmą.
„Žaidimas turi padėti žmogui tobulėti, padėti atrasti save, turi padėti ugdyti žmogų tiek visuotinių žmogiškųjų vertybių, tiek patriotizmo – taip pat gerąja šio žodžio prasme“, – sakė prezidentas.
2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, didžiausi konsolių ir joms skirtų vaizdo žaidimų gamintojai – „Sony“, „Microsoft“ ir „Nintendo“ – nustojo tiekti savo gaminius į Rusiją. Jie taip pat uždarė savo internetines parduotuves naudotojams iš Rusijos.
2023 m. Rusijos konsolių rinka padvigubėjo iki 23 mlrd. rublių, pranešė „Kommersant“, remdamasis Rusijos elektronikos prekių parduotuvės „M.Video-Eldorado“ duomenimis.
Bendrovės skaičiavimais, 50 proc. visų parduotų konsolinių žaidimų fiziniame pavidale sudarė „PlayStation 4“ leidiniai, 25 proc. – „PlayStation 5“, 14 proc. – „Nintendo Switch“ ir 11 proc. – „Xbox“ leidiniai.
