Kiekvienas iš šių žodžių turi atskirą, specifinę reikšmę, kuria skiriasi nuo kitų dviejų žodžių. Tie skirtumai paaiškina, kodėl ne taip jau ir paprasta pagaminti vagims sunkiai įveikiamą dviračio spyną.
Įsivaizduokite iš deimanto pagamintą grandinę. Perpjauti ją bet kokiu metalo pjūklu būtų neįmanoma. Tačiau deimantinę grandinę kur kas paprasčiau būtų galima įveikti paprasčiausia plyta. Deimantai yra kieti, tačiau kartu ir dužūs – panašiai kaip stiklas. Deimantui trūksta atsparumo: gebėjimo sugerti energiją ir išlikti nepažeistam. Tad guminė grandinė technine prasme būtų gerokai atsparesnė už deimantinę grandinę – bergždžiai daužyti ją plyta ar kuo kitu būtų galima ištisas valandas. Gumai nuo to – nei šilta, nei šalta. Bet prieš bet kokį pjūklą guma yra bejėgė.
Pagaminti nepaprastai kietą medžiagą, kuri būtų dar ir atspari, iš principo yra beveik neįmanoma. Kuo kietesnė medžiaga, tuo mažiau ji pasižymi gebėjimu absorbuoti energiją ir spriegti ją atgal, ką puikiai sugeba minkštesnės medžiagos. Kietumas reiškia, kad jo įveikimui gali pakakti mažiau energijos.
Pavyzdžiui, dviračių spynų trosai gaminami iš labai atsparaus plieno. Tokio troso daužydamas plaktuku nenumuši. Tačiau plieno trosas, lyginant jį su daug anglies turinčiu plienu, iš kokio gaminami metalo pjūklai, yra labai minkštas.
Tad geros spynos yra tokios, kurių išorinis sluoksnis yra velniško kietumo, tačiau dužus, o vidinis sluoksnis (šerdis) – minkštesnis (taigi, atsparesnis).
Tiesa, vagys labai gerai žino, kad net ir labai geros spynos turi silpnąją vietą: beveik bet kokia medžiaga (įskaitant plieną) minkštumą ir lankstumą praranda labai žemoje temperatūroje. Nors tvirtumo (trečias iš išvardintų būdvardžių) medžiaga nepraranda ir šaltyje – kad ją sudaužytum, reikės nemažai jėgos. Bet šaltis šią užduotį gerokai palengvina.
Net ir kiečiausias, atspariausias spynas su tam tikru purškiamu flakonėliu (iš esmės jame yra suslėgta cheminė medžiaga – difluoroetanas) atšaldžius iki -25 laipsnių pagal Celsijų, jos tampa pakankamai dužios, kad būtų galima „atrakinti“ stipriais plaktuko smūgiais. Čia ką nors sugalvoti spynų gamintojai vargu ar gali. Belieka guostis, kad „nudžiauti“ dviračius tokių metodu – ne taip jau ir patogu. Retas praeivis neatkreips dėmesio į garsius smūgius ir prie prirakinto dviračio plaktuku besidarbuojantį asmenį.
Kaip dviračių spynos gali būti atrakinamos šalčiu, žiūrėkite šiame vaizdo siužete:
