Žinome, kad apie 20 proc. visų transporto priemonių avarijų įvyksta dėl nuovargio. Per pastaruosius 20 metų eismo įvykių, kuriuos sukėlė alkoholis, skaičius gerokai sumažėjo.
Tačiau per tą patį laikotarpį padaryta nedidelė pažanga mažinant avarijų, kurias sukėlė nuovargis, skaičių. Mokslininkai panoro sužinoti, ar tai galima pakeisti?
Kėlė klausimą, ar egzistuoja riba, nuo kurios žmogus „neblaivus dėl nuovargio“
Pastaruoju metu dėl alkoholio sukeltų automobilių avarijų skaičius sumažėjo dėl kelių priežasčių: didelės investicijos į visuomenės švietimą; vairuotojai turi lengvai suprantamas rekomendacijas, kaip nuspręsti, ar jie yra per daug apsvaigę, kad galėtų vairuoti; policijos reidai keliuose; plačiai nušviečiamos teisminės bylos dėl vairavimo išgėrus; nustatyta leistina alkoholio norma, sėdint prie vairo.
Mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar, laikydamiesi panašios strategijos, galima sumažinti su nuovargiu susijusių avarijų skaičių Australijos keliuose. Ar yra riba, nuo kurios vairuotoją galėtume laikyti neblaiviu dėl nuovargio?
Minimalus miego laikas?
Šiuo tikslu buvo įvertinti moksliniai įrodymai, gauti atlikus laboratorinius ir kitus tyrimus, kuriuose buvo nagrinėjama, kiek prieš tai reikia išsimiegoti, kad galėtumėte saugiai vairuoti.
Apibendrinę 61 unikalaus tyrimo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad mažiau nei 4–5 valandų miego per paskutines 24 valandas yra susiję su maždaug dvigubai didesne transporto priemonės avarijos rizika. Tokia pati avarijos rizika pastebima, kai vairuotojų kraujyje yra 0,05 proc. alkoholio koncentracija.
Apibendrinę 61 unikalaus tyrimo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad mažiau nei 4–5 valandų miego per paskutines 24 valandas yra susiję su maždaug dvigubai didesne transporto priemonės avarijos rizika.
Ir ne tik tai, bet vairuotojo rizika patirti avariją gerokai padidėja su kiekviena prieš tai naktį praleista miego valanda. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad kai vairuotojas praėjusią naktį nemiegojo visai ar miegojo iki 4 valandų, avarijos tikimybė gali būti net 15 kartų didesnė.
Mokslininkų apžvalgoje teigiama, kad, remiantis moksliniais įrodymais, gali būti pagrįsta reikalauti, kad vairuotojai, prieš sėsdami prie vairo, išsimiegotų tam tikrą skaičių valandų. Jei prilygintume rizikos laipsniui, kuris laikomas priimtinu apsvaigus nuo alkoholio, galėtume svarstyti galimybę reikalauti, kad prieš vairuojant būtų miegama ne mažiau kaip 4–5 valandas.
Tačiau turime atsižvelgti ne tik į mokslinius įrodymus. Dažniausiai alkoholio vartojimą pasirenka patys žmonės. Daugelis žmonių negali nuspręsti daugiau miegoti, pavyzdžiui, žmonės, neseniai susilaukę vaikų, pamainomis dirbantys darbuotojai ir žmonės, turintys miego sutrikimų. Ne tik tai, bet ir tai, kad vairavimas pavargus būtų reguliuojamas, reikėtų didelės visuomenės paramos.
