Išanalizavusi duomenis nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio iki 2019, tarptautinė mokslininkų grupė įvertino, kad vidutinė pasaulio vandenynų temperatūra 2019 metais buvo 0,075 °C aukštesnė, nei 1981–2010 vidurkis.
Tai gali neatrodyti kaip stiprus atšilimas, bet atsižvelgiant į vandenynų tūrį, netgi tokiam mažam pokyčiui reikia gigantiško šilumos kiekio — 228 sekstilijonų džaulių, teigiama „Advances in Atmospheric Sciences“ žurnale publikuotame tyrime.
Tokį skaičių sunku įsivaizduoti, tad, vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų matematiškai išreiškė tai per sprogimus — palygino su 1945 metais JAV ant Hirošimos numestos branduolinės bombos išskirta energija.
„Hirošimos atominės bombos sprogimas išskyrė maždaug 63 000 000 000 000 J energiją“, – Kinijos Mokslų akademijos pranešime spaudai cituojamas Lijingas Chengas. „Per pastaruosius 25 metus pasauliniame vandenyne padidėjusi šiluma atitinka 3,6 milijardus Hirošimos atominės bombos sprogimų“.
Tai atitinka keturių Hirošimos bombų energijos patekimą į vandenynus kiekvieną sekundę pastaruosius 25 metus. Bet dar neramiau, kad šis šilimo tempas nėra pastovus – jis greitėja.
2019 metais vandenynų šiltėjimo tempas atitiko „maždaug penkių Hirošimos bombų karštį, kiekvieną sekundę, dieną ir naktį, 365 dienas per metus“, – leidiniui „Vice“ sakė tyrimo autorius Johnas Abrahamas iš St. Thomaso universiteto (JAV).
Jei atominės bombos vis dar pernelyg abstraktus matas, 2019 metai pasaulinio vandenyno šilimo tempas toks, lyg kiekvienas asmuo Žemėje nuolat laikytų 100 plaukų fenų, nukreiptų į vandenyną, sakė Abrahamas.
„Ne tokiais techniniais terminais tariant — $*%^&@% daug energijos“, – sakė jis. Ir tai jau daro didžiulę įtaką aplinkai.
Spartėja ledynų tirpimas, todėl kyla jūros lygis. Delfinai ir kiti jūros gyvūnai gaišta negalėdami taip greitai prisitaikyti prie permainų. Netgi didėjantis išgaruojančio vandens kiekis neigiamai veikia mūsų planetą.
„Tai suteikia daugiau galios uraganams ir taifūnams bei stiprina liūtis. Tai lyg steroidai orams“, – pažymėjo J.Abrahamas.
Ir nereikėtų pamiršti, kad tempas didėja — tad kiekviena pradelsta sekundė, nesiimant veiksmų sulėtinti šilimą ar jį apsukti, situaciją tik blogina.
Ekonominis efektas
NASA duomenimis, 2019-ieji metai tapo antrais pagal šiltumą metais per visą stebėjimų istoriją (temperatūros rekordas priklauso 2016 m). Klimato krizė akivaizdi: pastarieji penki ir dešimt metų buvo šilčiausi per 150 metų. Nuo XIX amžiaus devintojo dešimtmečio temperatūra Žemėje vidutiniškai išaugo 1,1 °C.
2019 metais su aukšta temperatūra susiję gamtos kataklizmai užfiksuoti daugelyje pasaulio šalių. Australijoje dėl mažo kritulių kiekio susidūrė su smarkiais miškų gaisrais. Aliaskoje užfiksuotas temperatūros rekordas ir masinis tūkstančių ledynų tirpimas. Afrikos pietuose – stipriausia per kelis dešimtmečius sausra. Viktorijos krioklys – ties išdžiuvimo slenksčiu, žūva derlius. Labiausiai nukentėjo Zambija ir Zimbabvė. Kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų derlius ten sumažėjo 30 procentų.
Galima neabejoti, kad klimato kaita paveiks pasaulio ekonomiką. Naujausia konsultavimo kompanijos „McKinsey“ tyrimų padalinio „McKinsey Global Institute“ ataskaitoje įspėjama: jei žmonės ir toliau rimtai nevertins globalios klimato kaitos keliamų rizikų, finansų rinkų laukia sukrėtimai. Pasaulio temperatūra ir toliau augs, kas sukels dar daugiau stichinių nelaimių. „McKinsey“ prognozuoja, kad iki 2030 metų 105 šalių, sukuriančių 90 proc. pasaulio BVP, veikiausiai nukentės nuo vandens trūkumo, potvynių ir ekstremalių temperatūrų. Grėsmė kils milijonų žmonių gyvybėms ir trilijonams ekonominio aktyvumo dolerių.
„Klimato kaita veikia žmogaus gyvenimą, o taip pat gamybos veiksnius, kuriais remiasi mūsų ekonominė veikla, tad, ir gerovės išsaugojimą bei augimą“, – pažymima pranešime.
„McKinsey“ pateikia pavyzdį: temperatūros augimas paveiks dienos darbo valandų skaičių. Todėl Indija iki 2030 metų praras nuo 2,5 iki 4,5 proc. BVP. Ekonomikos ir finansų sistemos su klimato kaita nesusidoros, nes jos kurtos „tam tikram rizikos lygiui“. Tiekimo grandinės dažnai projektuojamos, pagal jų efektyvumą, atsižvelgiant į gamybos koncentraciją konkrečioje vietoje, o ne į atsparumą. Produktų šaltiniai irgi yra koncentruoti, nurodoma „McKinsey“ tyrime. 60 proc. pasaulio grūdinių kultūrų auginimo sukoncentruota penkiuose regionuose. Kadangi klimato katastrofų tikimybė auga, gali ištikti visos gamybos sistemos krachas.
Su klimato kaita tiesiogiai susijęs ir ekonominės nelygybės augimas. Pavyzdžiui, temperatūros augimas gali pritraukti turistų srautus į Europos šiaurines šalis, dėl ko nukentės pietiniai regionai. Derlių sumažinsiantys klimato pokyčiai lems maisto produktų kainų augimą. Tai itin kritiška 750 milijonų žmonių, gyvenančių žemiau tarptautinės skurdo ribos. Pasaulio banko duomenimis, į šią grafą patenka žmonės, kasdien pragyvenimui išleidžiantys mažiau nei 1,90 JAV dolerio.
Dar viena pasekmė – kapitalo perskirstymas ir nuosavybės kainos kitimas. Tarkime, Floridoje dėl potvynių gali kristi nekilnojamojo turto kaina. Potencialūs nuostoliai – nuo 15 iki 35 proc. 2050 metais (30–80 mlrd. JAV dolerių). Skaičiavimai rodo, kad jie gali paveikti pajamas iš nuosavybės mokesčio.
„McKinsey“ nuomone, itin pažeidžiamas yra draudimo sektorius. Draudėjų turimų einamųjų pinigų gali nepakakti potencialiems nuostoliams padengti. Neatmestina galimybė, kad gali nepakakti ir draudimo įmokų pinigų. Atsižvelgiant į draudimų svarbą, šalinant stichinių nelaimių padarinius, pinigų apimčių neatitikimas gali sudrebinti visą draudimo sferą.
Klimato kaita gali padidinti valstybės dalyvavimą. Pavyzdžiui, gali padaugėti valstybės subsidijuojamų draudimo įmokų. Tuo tarpu stichijų pažeidžiamiausiuose regionuose gyventojams mažiau galimybių gauti katastrofų obligacijas ar draudimą nuo stichinių nelaimių.
Ką galima padaryti? Analitikų nuomone, kartais gali padėti aktyvų perkėlimas iš regionų, kuriuos apsaugoti pernelyg sudėtinga. Tačiau dažnai tai būna sunku atlikti. „McKinsey“ pataria vertinti poveikį savininkams ir bendruomenėms, atsižvelgiant į didėjančias išlaidas remontui ir pagalbai nelaimių metu, kurios atsiliepia visiems mokesčių mokėtojams. Dar vienas būdas: remti socioekonominę raidą, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamą riziką. Kaip pavyzdys ataskaitoje pateikiamas klimato rizikos įvertinimas planuojant miestus. Dar viena galimybė paveikti klimato kaitą – anglies dvideginio emisijų mažinimas.
Dabar ekonominiai sprendimai (kur statyti namus, kaip žmonės vyks į darbą, o taip pat ir koks bus statomos chemijos gamyklos atsparumas audroms) priimami remiantis pasenusiais duomenimis. Juose laikomasi prielaidos, kad klimatas yra pastovus. Tačiau šiandien reikia remtis nauja realybe, tvirtina „McKinsey“ analitikai.
„Savo vaidmenį čia vaidina visos pusės. Artimiausi dešimtmečiai bus lemiami“, – leidiniui „Financial Times“ ataskaitą pakomentavo „McKinsey“ vyr. partneris Dickonas Pinneris. Pasak jo, jei verslas žinos, ko galima tikėtis, tai jis priims teisingus sprendimus, kaip perskirstyti kapitalą.
