Velnias, kaip žinia, visada slypi detalėse. O esminė detalė šiuo atveju yra didmeninės kainos, kurias savo sąskaitose matys mobiliojo ryšio operatoriai.
Pagal naujausias Europos Parlamento (EP) publikuotas taisykles, nuo birželio 15 dienos tarptinklinio mokesčio vartotojams neliks, o ryšio operatoriai už suteiktas paslaugas tarpusavyje atsiskaitinės didmeninėmis kainomis: 1 GB duomenų – 7,7 euro, 1 minutė pokalbio – 3,2 cento, 1 SMS žinutė – 1 centas (visos kainos – be PVM). O nuo 2022 metų sausio 1 d. didmeninių kainų lubos bus žeminamos iki 2,2 eurų už GB.
Šiuo metu 1 GB duomenų išnaudojimas ES šalyse, neskaitant įvairių specifinių pasiūlymų, kuriuos kiekvienas operatorius teikia skirtingai, gali kainuoti kiek daugiau nei 60 eurų, nors įvairūs planai ir išankstinis papildomų paslaugų užsakymas kainas gali gerokai sumažinti. Tad keliautojams naujosios taisyklės iš tiesų žada kur kas patogesnį gyvenimą išvykus iš namų. Bet tai daroma ryšių operatoriaus sąskaita.
Be korekcijų nuostoliai – garantuoti
Tarkime, išvažiuosite į Lenkiją ar Vokietiją ir paskambinsite į namus. Jums pagal naująsias bendros telekomunikacijų rinkos taisykles nuo birželio 15 dienos tai kainuos lygiai tiek pat, kiek ir skambinant iš Lietuvos. O Lenkijos operatorius jūsų ryšio paslaugų teikėjui pateiks sąskaitą – už kiekvieną minutę po 3,2 euro cento. Naudojate mobilųjį internetą? Savo operatoriui mokėsite pagal įprastinį planą (vertinant ryšio operatorių svetainėse esančius duomenis 1 GB kainuoja apie 0,8-1,5 euro, priklausomai nuo pasirinkto duomenų kiekio), o iš šalies, kurioje buvote, jūsų operatorius gaus sąskaitą po 7,7 euro už kiekvieną gigabaitą. Ir neabejotina, kad visi Europos operatoriai stengsis nusistatyti maksimalų didmeninį paslaugų tarifą.
Taigi, akivaizdu, kad be papildomų korekcijų visos lietuvių kelionės į užsienio valstybes mūsų ryšio operatoriams bus nuostolingos: iki birželio 15 d. už kelionėse gautas tarptinklines ryšio paslaugas mokės klientai, o nuo tos dienos – operatoriai tarsis tarpusavyje. Ir atvirkščiai, svečių atvykimas į Lietuvą – labai sveikintinas.
Bėda ta, kad Lietuvos kelionių balansas yra neigiamas: iš mūsų šalies žmonės keliauja daugiau, nei užsieniečiai atvyksta pas mus, o kiekviena mūsų išvyka, kuri iki šiol operatoriams daug galvos skausmo nekėlė, dabar kirs per kišenę.
Kol kas visi Lietuvos ryšio operatoriai užsiima skaičiavimais, padėties analize, įvairiomis projekcijomis bei svarsto, kokių priemonių reikėtų imtis, kad dėl naujųjų įstatymų jų patirti nuostoliai būtų minimalūs. Oficialiai ryšio operatoriai deklaruoja, kad „sieks ir toliau išlaikyti mažiausias kainas“. Tiesa, pusbalsiu kalbama apie paslaugų branginimą:
„Šiuo metu situaciją analizuojame. Tikėjomės, kad EP didmeninių kainų viršutinę ribą pamažins. Nepamažino. Matematika tokia, kad dabar „nesueina galai“. Įsivaizduokite – pienininkai parduoda savo pieną „Maximai“ po eurą, o „Maxima“ pardavinėja jį po 20 centų. Suprantama, ilgai taip tęstis negalės. Arba kelionė į darbą kainuoja 100 eurų, o uždirbi 20 eurų. Taip ilgai nepadirbsi. Štai tokioje situacijoje esame ir mes. Kol kas nežinome, ką darysime. Situacija unikali. Vienaip ar kitaip turėtų spręstis“, – padėties opumą ir ketinimus išaiškino „Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
„Europos Komisijos (EK) dabar svarstomos didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra žymiai didesnės nei mūsų taikomos mažmeninės kainos Lietuvoje. Todėl tai yra didelis iššūkis visam sektoriui rasti kompromisą tarp privalomo kainų vienodinimo ir naudos vartotojui. Lietuva šiuo atveju turi didžiulę dilemą – skirtumą tarp to ką moka vartotojai už ryšį šalyje ir išvykę į užsienį. Šiuo metu svarstome, kurį kelią pasirinkti, sprendimo nesame priėmę. Aišku viena: savo klientams toliau sieksime išlaikyti žemiausias komunikacijų kainas Europoje“, – 15min komentavo „Telia“ teisės reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Prieš dvi dienas publikuotame „Telia“ generalinio direktoriaus Kęstučio Šliužo teigimu, „keliaujančių žmonių dalis nuolat auga, bet tas skaičius nėra itin didelis, tad kyla klausimas, ar geresnis kelias pabranginti paslaugas visiems po truputį, ar tik tiems, kurie keliauja. Šiuo metu esame tarp kūjo ir priekalo, dabar įdėmiai skaitome, kas parašyta europiniuose reglamentuose, ir bandome rasti kompromisą“.
„Svarbu pažymėti, kad nemaža dalis „Bitės“ klientų jau aktyviai naudojasi pereinamojo laikotarpio ES reguliavimą atitinkančiais planais, kuriuos pristatėme pernai liepą. Šie planai pilnai atitiks ir galutinį reguliavimą, kuris įsigalios nuo š. m. birželio 15 d. Naujųjų planų naudotojai lietuviškais gigabaitais be papildomų priemokų jau naudojasi visose ES/EEE šalyse. EK galutinai patvirtinus tarptinklinio ryšio kainas, pasitvirtino faktas, kad didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra ženkliai didesnės, nei vidutinės mobiliojo ryšio paslaugų kainos Lietuvoje, todėl mobiliojo ryšio operatoriai patirs nuostolių. Todėl dabar svarstome variantus, kokiais būdais galėtume įgyvendinti reguliavimą, išlaikant mažiausias kainas Europoje, tęsiant suplanuotas investicijas ir minimizuojant galimus nuostolius“, – sakė „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.
Anot A.Baranausko, žvelgiant visos Europos mastu, toks EP sprendimas atrodo logiškas ir naudingas – suvienodinti ryšio paslaugų kainas visoje ES rinkoje. „Bet Europa yra nevienoda. Mes turime žemiausias kainas. Yra šalių, kurios turi dešimt kartų didesnes kainas. Išvedamas vidurkis. Ir kas išeina? Tas, kuris už ryšį mokėjo mažiau, lieka po vidurkiu. Tas, kuris mokėjo daugiau, lieka laimingas“, – aiškino A.Baranauskas.
