Tarptautiniai ekspertai, įvertinę projektus pagal jų naudą ir kokybę, finansuotinais pripažino VDU mokslininkų projektus, susijusius su demografiniais procesais, robotika, vėžio gydymu ir nuotoliniu mokymusi.
Konkursą laimėjo keturi ketverių metų trukmės projektai, kuriuos vykdo VDU mokslininkai Socialinių mokslų, Teisės, Gamtos mokslų fakultetuose ir Inovatyvių studijų institute. Bendra projektų vertė siekia beveik 2,3 mln. eurų. Ekspertų sprendimu, Vytauto Didžiojo universitetas taip pat gavo finansavimą sumanios specializacijos tyrimams, kuriuos vykdo Gamtos mokslų ir Socialinių mokslų fakultetų mokslininkai. Pastarųjų projektų tikslas – sukurti užterštų medinių pabėgių nukenksminimo technologiją ir Ignalinos atominės elektrinės regiono edukacinio turizmo sprendimus ir technologijas.
Naujausios technologijos – vėžio navikų gydymui
Ekspertų sprendimu ES struktūrinių fondų lėšų paramą gaus VDU Gamtos mokslų fakultete vykdomas projektas, skirtas piktybinių vėžio navikų gydymui, kuriam vadovauja profesorius Saulius Šatkauskas – „Bioaktyvių medžiagų pernaša į ląsteles ir audinius taikant elektroporaciją ir sonoporaciją tikslinei ir sisteminei navikų terapijai“.
Profesoriaus teigimu, piktybiniai navikai išlieka viena opiausių medicinos problemų, o priešvėžiniai preparatai dažnai sukelia šalutinį poveikį, todėl šiuo metu intensyviai vystomi efektyvesni gydymo būdai – įvairios tikslinės ir kontroliuojamos vaistų pernašos sistemos. Būtent šioms naujovėms tobulinti ir skirtas prof. S. Šatkausko projektas.
Projekto dėmesio centre – 1970-1985 m. gimę žmonės
Pirmasis finansavimą gavęs aukšto lygio VDU mokslinis tyrimas yra „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, kuriam vadovauja sociologė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė. Pasak rengėjų, projektas siekia ištirti, kokią įtaką pokyčiams šeimoje turi socialinė-ekonominė nelygybė.
„Lietuvos atvejo rezultatų pagrindu ketiname prisidėti prie tarptautinės akademinės diskusijos apie šeimos kaitą, funkcijas šiuolaikiniame augančių nelygybių kapitalizme ir identifikuoti nacionaliniu lygmeniu aktualias gerovės politikos intervencijas. Projekto dėmesio centre – 1970-1985 m. gimę žmonės, kurių aktyvusis šeimos kūrimo ir reproduktyvus periodai sutapo su kapitalistinės visuomenės formavimusi ir kurių šeiminio gyvenimo kaitos procesai iki šiol yra labai fragmentiškai pažinti“, – paaiškino mokslininkė.
Informacinių ir robotikos technologijų etika ir teisė
ES finansavimą taip pat gavo VDU Teisės fakulteto profesoriaus Josepho Stewarto Gordono inicijuotas projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“, kuris tiria, kaip reikėtų reguliuoti intelektualiųjų informacinių ir robotikos technologijų plėtrą, kad būtų didinama visuomenės gerovė, tačiau nebūtų pažeidžiamos pagrindinės visuomenės vertybės.
Dėl didėjančios robotų atsakomybės, per artimiausius dešimtmečius žmonės privalo apsispręsti dėl su tuo susijusių etinių, moralinių klausimų – kaip užtikrinti, kad robotai išliktų etiški, laikytųsi moralės normų, ir kas ir kaip tas normas turėtų nustatyti? Pavyzdžiui, kaip savavaldė mašina, artėjant neišvengiamai avarijai, nuspręs – važiuoti tiesiai ir partrenkti pėsčiąjį, ar pasukti į šoną ir sužeisti vairuotoją? Kas bus, kai tokie robotai karo lauke be žmogaus įsikišimo patys nustatys priešo kareivius ir juos bombarduos – o kareiviai slėpsis kaimelyje tarp civilių?
„Projekto tikslas – sukurti teisės srities studentų, tyrėjų ir mokslininkų tinklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją, taip pat skatinti tarptautinius mokslinių idėjų mainus, vykdant tarpdisciplininius intelektualiųjų informacinių ir robotikos technologijų etikos ir teisės tyrimus, bei jų pagrindu kuriant ateities technologijų teisinio reguliavimo gaires ir modelius“, – pasakojo prof. J. S. Gordonas.
Elektroninių studijų plėtra
Ketvirtasis konkursą laimėjęs VDU projektas yra skirtas švietimui – „Atviras nuotolinis mokymasis įtinklintai skaitmeninei visuomenei“. Projektą prižiūri VDU Europos nuotolinio ir e.mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Airina Volungevičienė. Anot jos, projektas sieks mažinti atotrūkį tarp skaitmeninės visuomenės ir tradicinio aukštojo mokslo mokymosi turinio.
„Šis projektas yra unikalus, nes jame susilieja keli skirtingi ir nepriklausomi tyrimo objektai, įgalinantys tyrėjus sukurti atvirojo nuotolinio mokymosi galimybes atliepiant skaitmeninės ir įtinklintos visuomenės poreikius“, – teigė doc. A. Volungevičienė.
EDEN prezidentės teigimu, universitetai turėtų būti atviri visuomenei, palaikyti nuolatines mokymo formų inovacijas, tokias kaip atviros elektroninės studijos, leidžiančios visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. Šią naujovę Lietuvoje šiemet pristatė Vytauto Didžiojo universitetas.
Paraiškos buvo teikiamos konkursui pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
