Raketos, anksčiau vadintos BFR, o vėliau pervadintos į „Starship“, prototipas Teksase buvo statomas nuo praėjusių metų pabaigos – dabar Elonas Muskas skelbia, kad žalos atitaisymas užtruks kelias savaites.
„Starship“ galutinis variantas turėtų gebėti transportuoti krovinį ir žmones iki Mėnulio, Marso ir galbūt dar toliau. Visą sistemą sudaro du dideli komponentai: didžiulė raketa-nešėja, pavadinta „Super Heavy“ ir jos keliamas įgulos bei krovinių skyrius – pats „Starship“ modulis.
„Starship“ modulio prototipas statomas labai sparčiai: sausio 5 dieną „SpaceX“ vadovas apie naujojoje privačių „SpaceX“ skrydžių starto aikštelėje Boka Čikoje statomą erdvėlaivį sakė, kad pirmasis bandomasis jo skrydis turėtų įvykti jau po 4 savaičių, nors tikriausiai labiau tikėtinas 8 savaičių laikotarpis „dėl nenumatytų kliūčių“. Štai už tokios nenumatytos kliūties raketa ir užkliuvo. Socialiniame tinkle „Twitter“ E.Muskas skelbė, kad „Starship“ tvirtinimo blokus sulaužė 80 km/h greitį pasiekiantys vėjo gūsiai. Dėl to griuvo viršutinė „Starship“ prototipo dalis, tačiau prototipo kuro bakai liko nepažeisti.
Apsivertęs prototipas nėra tiksli numatytos „Starship“ formos replika. Bandymams skirtas aparatas yra šiek tiek trumpesnis už numatytą galutiniame „Starship“ projekte, jis bus vos su trimis varikliais, nors galutiniame projekte jų yra septyni. Atitaisius žalą ir užbaigus prototipo kūrimo darbą „SpaceX“ ketina atlikti trumpo „šuoliuko“ bandymus. Šių bandymų metu bus įjungti erdvėlaivio varikliai, iškelsiantys „Starship“ prototipą į 500-5000 metrų aukštį. Po tokio pakilimo prototipas turėtų vėl saugiai, ant kojų nusileisti ant Žemės paviršiaus. Panašius „šuoliukus“ „SpaceX“ jau vykdė su „Grasshopper“ prototipu, kurio paskirtis buvo išbandyti raketos „Falcon 9“ nusileidimo sistemą.
Šio erdvėlaivio statybos pradžioje E.Muskas atskleidė, kad pradiniame „Starship“ projekte buvo padaryta nemažai pakeitimų. Kelis pastaruosius metus E.Muskas tvirtino, kad gigantiška raketa bus gaminama iš anglies pluošto kompozicinių medžiagų. Dabar gi projekto pagrindas yra nerūdijančio plieno lydiniai – medžiaga, kuri, anot E.Musko, yra atspari itin aukštoms temperatūroms ir išlaiko savo tvirtumą net po išbandymo karščiu. Be to, šios raketos variklių „Raptor“ projektas buvo pakoreguotas „radikaliai“.
