Organizacija sudarė populiariausias susirašinėjimo programėles valdančių kompanijų reitingą pagal vartotojų pokalbiuose naudojamą duomenų šifravimo galimybę (angl. „end-to-end encryption“).
Ši funkcija neleidžia iššifruoti vartotojo pranešimų tarnybos serveriuose, net jei to pareikalautų teisėsaugos pareigūnai. Kitaip tariant, „end-to-end“ šifravimas užtikrina, kad visas susirašinėjimo turinys, įskaitant ir nuotraukas, vaizdo ir kitokio formato duomenis, negali būti perskaitytas trečiųjų šalių.
„Facebook“
„Facebook“ programėlės „Messenger“ ir „WhatsApp“ kartu sudėjus turi per 2 milijardus vartotojų, tai yra maždaug trečdalį viso pasaulio gyventojų. Šios programėlės, iš visų įvertintų, stipriausiai naudoja duomenų šifravimo galimybę bei yra labiausiai skaidrios apie vartotojų pokalbių privatumo politiką ir jos pokyčius.
„WhatsApp“ vienintelis įspėja vartotojus, kada duomenų šifravimo galimybė nėra taikoma tam tikruose susirašinėjimuose. Tuo tarpu „Messenger“ nenaudoja duomenų šifravimo galimybės, kaip numatytojo režimo, ir neįspėja vartotojų, kad įprasti pokalbiai turi silpnesnę duomenų šifravimo formą.
Pokalbių privatumo vertinamas 73/100
„Apple“
„Apple Messages“ ir „Facetime“ programėlės teikia visišką duomenų šifravimo galimybę. „Apple“ pasisako prieš „šifravimo landas” (angl. „encryption backdoors”) ir viešai skelbia vyriausybių prašymus perduoti tam tikrus duomenis.
Vis dėlto kompanija turėtų didesnį dėmesį kreipti į vartotojų informavimą apie pokalbių privatumą, kada galutinis duomenų šifravimas yra naudojamas ir kada ne. Pavyzdžiui, visiškas duomenų šifravimas nėra taikomas, kai žinutė yra siunčiama ne „iPhone“ vartotojui.
Vertinimas: 67/100
„Telegram“
„Telegram Messenger“ reklamuojama kaip saugiausia susirašinėjimo programėlė. Ji užima tvirtą poziciją saugodama vartotojų privatumą ir žodžio laisvę. Visgi stebina, kad kompanija nenaudoja galutinio duomenų šifravimo kaip numatytojo režimo, o vartotojai negauna įspėjimo, kada jų pokalbiai šifruojami silpnesniu režimu.
Vertinimas: 67/100
„Google“
Google susirašinėjimo programėlės: „Duo“, „Hangouts“ ir naujausia, rugsėjo 21 d. paleista išmanioji „Allo“. Galutinis duomenų šifravimas pagal nutylėjimą naudojamas „Duo“; kaip parenkamasis režimas – „Allo“, o „Hangouts“ išvis nenaudoja duomenų šifravimo.
„Google“ viešai praneša apie vyriausybių prašymus pateikti vartotojų duomenis ir pasisako prieš valdžios siekį gauti prisijungimą prie vartotojų duomenų.
Vertinimas: 53/100
„Line“
„Line“ pranešimų paslauga turi daugiau nei 200 milijonų aktyvių vartotojų per dieną, daugumą jų Japonijoje, Indonezijoje, Tailande ir Taivane. Programėlė surinktų visus taškus pagal galutinio duomenų šifravimo taikymą, nes jį naudoja visuose pokalbiuose, bet kompanijos privatumo politika nėra skaidri.
Vertinimas 47/100
„Viber media“
„Viber“ susirašinėjimo programėlė turi 700 milijonų registruotų vartotojų ir beveik 250 milijonų aktyvių vartotojų per dieną. Kompanija surinko visus taškus teikdama galutinį duomenų šifravimą visuose vartotojų pokalbiuose. Tačiau kompanija neskelbia skaidrumo ataskaitų bei nenurodo išsamios informacijos apie duomenų šifravimo politiką.
Vertinimas: 47/100
„Kakao“
Pietų Korėjos „KakaoTalk“ programėlę naudoja 49 milijonai aktyvių vartotojų per mėnesį. 2014 m. spalį kompanija, patyrusi valdžios spaudimą, perdavė Pietų Korėjos vyriausybei vartotojų informaciją. Kompanija stiprina duomenų šifravimą, tačiau dar netaiko galutinio duomenų šifravimo visiems pokalbiams.
Vertinimas 40/100
„Microsoft“
Balso ir vaizdo skambučių programa „Skype“, valdoma „Microsoft“, šiuo metu turi 300 milijonų aktyvių vartotojų. Ilgą laiką „Skype“ duomenimis itin domėjosi vyriausybės visame pasaulyje. Nors „Microsoft“ politika stipriai palaiko žmogaus teises, „Skype“ vis dar naudoja silpną duomenų šifravimą.
Vertinimas: 40/100
„Snapchat“
Daugiau nei 100 milijonų žmonių kasdien vartoja amerikiečių programėlę „Snapchat“. Po nustatyto laiko išnykstančios žinutės daugeliui vartotojų kuria apgaulingą privatumo įspūdį. Nors bendrovė yra tvirtai įsipareigojusi ginti vartotojų privatumą, praktikoje ji neapsaugo privačių pokalbių. Programėlėje nenaudojamas galutinis duomenų šifravimas, trūksta informacijos apie vartotojų teisių apsaugos politiką.
Vertinimas: 26/100
„Blackberry“
„Blackberry Messenger“ turi 100 milijonų vartotojų ir siūlo galutinį duomenų šifravimą tik kaip mokamą prenumeratoriaus paslaugą. Kompanija nėra pasisakiusi apie saviraiškos laisvę, neskelbia skaidrumo ataskaitų.
Vertinimas: 20/100
„Tencent“
„Tencent“ valdo populiariausias Kinijoje susirašinėjimo programėles „WeChat“ ir QQ. Ši kompanija neatitinka nė vieno iš vartotojų privatumo apsaugos kriterijų.
Vertinimas: 0/100
Pasak „Amnesty International“, kompanijos turėtų taikyti galutinį duomenų šifravimą kaip minimalų duomenų apsaugos kriterijų: „Daugelis žmonių visiškai pasitiki momentinių pranešimų programėlėmis – dalijasi asmeninėmis, intymiomis detalėmis. Bendrovės, kurios neužtikrina pokalbių privatumo, žlugdo šį pasitikėjimą, kelia didelį pavojų visuomenės aktyvistams, žurnalistams, kurie dalijasi duomenimis šiose programėlėse“.
