M.Ribas kartu su draugu Neilu Harbissonu į konferenciją atvyko skaityti pranešimo apie robotikos technologijų pritaikymą žmonėms.
Katalonė technologijomis susidomėjo būdama paauglė, o savo kūno pojūčius patobulinti technologijų pagalba nusprendė supratusi, kad technologijos gali padėti pažinti gamtą.
„Kažkada pagalvojau, kad technologijos nėra vien tik šaltos, kad jos gali būti panaudotos kur kas natūralesniu būdu. Jos gali priartinti prie gamtos, praplėsti žmogaus suvokimą. Tada man pasidarė įdomu“, – prisiminė M.Ribas.
Kaskart, kai sudreba žemė, aš gaunu signalą. Štai prieš keletą akimirkų pajutau vibracijas savo alkūnėje, – šyptelėjo M.Ribas.
Vienas pirmųjų moters dėmesį patraukusių projektų buvo technologijos, kurios leido jausti aplinkinių žmonų judėjimą. Aplankiusi skirtingus pasaulio miestus M.Ribas lygino žmonių judėjimo greitį ir padarė išvadą, kad vaikščiojimo greitis mieste priklauso nuo darbo ir gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, didmiesčiuose, kaip Londonas ar Stokholmas, žmonės kur kas labiau skuba, lėčiausiai vaikšto Vatikane.
Vis dėlto vėliau choreografė nusprendė, kad nuolatinis priklausymas nuo aplinkinių žmonių judėjimo vargina, ir susidomėjo seisminiais pojūčiais, kurie leidžia jausti „Žemės pulsavimą“.
Dabar jos alkūnėje integruotas įrenginys, kuris prie interneto prisijungia per išmanų telefoną ir realiu laiku gauna persiunčia duomenis apie žemės drebėjimus.
„Tai tarsi vibratorius, kuris prisijungia prie telefono, o iš telefono – prie interneto seisminės duomenų bazės ir atsiunčia signalą atgal. Kaskart, kai sudreba žemė, aš gaunu signalą. Štai prieš keletą akimirkų pajutau vibracijas savo alkūnėje“, – šyptelėjo M.Ribas.
Pasak jos, technologijos implantavimas nėra labai sudėtingas, o visa įranga kainuoja maždaug 300 dolerių. Iš pradžių prie nuolatinio virpėjimo alkūnėje reikėjo priprasti. Kartais, itin stiprių žemės drebėjimų metu, M.Ribas prabunda naktimis, tačiau tai kasdieniniam gyvenimui netrukdo. „Tiesiog jaučiuosi taip, tarsi turėdama dvi širdis – vieną tikrą, kitą savo alkūnėje“, – sakė moteris.
Koks tokios technologijos panaudojimo tikslas? Anot M.Ribas, seisminio aktyvumo jutimas jai padeda tobulėti choreografijos srityje, skatina kūrybiškumą ir leidžia improvizuoti pagal „Žemės plakimo“ ritmą.
„Ateityje planuoju įrangą įmontuoti ne į alkūnę, o į pėdą. Dabar žinau, kada vyksta drebėjimai, bet nežinau kur. Galbūt technologiją integravusi į skirtingas pėdos dalis galėčiau sužinoti, kokiose konkrečiose šalyse planetos vietose vyksta drebėjimai“, – kalbėjo M.Ribas. Ateityje ji planuoja įsidiegti ir dar vieną implantą į kitos rankos alkūnę, kuris leistų jausti seisminį aktyvumą ir Mėnulyje.
Moteris mano, kad žmonų ir technologijų sintezė neišvengiama – ateityje savo pojūčius technologijų pagalba praplečiančių žmonių matysime kur kas daugiau, todėl vienintelė išeitis esą yra su tuo susitaikyti ir ieškoti pozityvių technologijų panaudojimo būdų.
M.Ribas su N.Harbissonu prisideda ir prie įmonės „Cyborg Nest“ kūrimo. Bendrovė užsiims įvairių technologijų implantavimu žmonėms.
„Norėtume kurti įrenginius, kurie žmonėms padės jausti tai, ko jie patys negalėtų. Pavyzdžiui, taršą Žemėje, deguonies lygį ar ką nors, kas susiję su mūsų planeta. Mes norime skatinti naujus pojūčius, kurie susiję su gamta, tai reiškia ir kosmosu“, – sakė M.Ribas.
Vienas iš pirmųjų „Cyborg Nest“ siūlomų „pojūčių“ bus „Northern Sence“ įranga, kuri gali padėti žmogui išvysti orientavimosi erdvėje pojūtį. Kai tik žmogus pasisuktų į šiaurę, įrangą skleistų signalą. Tai, anot M.Ribas, ilgainiui leistų žmogui gamtoje orientuotis ir be įrangos.
