Jis sveikino Jungtinės Karalystės sprendimą paskelbti, jog Rusijos vyriausybė yra atsakinga už daugelį šalių paveikusį išpirkos reikalaujantį virusą.
„Šiuo konkrečiu atveju formuojamas teisinis precedentas, kurį Lietuva labai palaiko ir sako, kad jau reikia rinkti įrodymus, reikia įvardyti kaltuosius ir taikyti prieš juos visas teisines formas, tarp jų turto, sąskaitų, pinigų įšaldymus ir tokiu būdu nuostolių kompensavimą tiems, kurie nukentėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė E.Kerza.
Jungtinės Karalystės diplomatijos tarnyba pažymėjo, kad viruso „NotPetya“, anksčiau įvardyto kaip „Petya.A“, ataka buvo užmaskuota kaip kriminalinių nusikaltėlių organizuotas puolimas, bet jos pagrindinis tikslas buvo ardomoji veikla.
Pagrindiniai taikiniai buvo Ukrainos finansų, energetikos ir valdymo sektoriai. Tačiau virusas išplito daug labiau ir paveikė verslą Europoje bei Rusijoje.
Pasak E.Kerzos, daugelį metų institucijos nesugebėdavo nustatyti už kibernetines atakas atsakingų žmonių, tačiau tendencija keičiasi.
„Demokratinės šalys eina teisėtu keliu, o tai užtrunka, kol sukuriama teisinė bazė, sukuriami žvalgybiniai pajėgumai, kurie renka įrodymus“, – sakė viceministras.
Tarp šalių, kurioms viruso „NotPetya“ ataka padarė didžiausią poveikį, taip pat buvo Italija, Izraelis, Serbija, Vengrija, Rumunija, Lenkija, Argentina, Čekija ir Vokietija. Pasak ekspertų, pagal padaryto poveikio mastą Rusija buvo 14-a labiausiai nukentėjusi šalis.
Dėl šios atakos Rusiją apkaltino ir Danija. Kremlius kaltinimus kategoriškai neigia.
Duomenis šifruojantis virusas užkrėtė tūkstančius kompiuterių visame pasaulyje ir ypač paveikė tarptautines bendroves bei kritiškai svarbią infrastruktūrą – pavyzdžiui, spinduliuotės matavimo įrangą Černobylio atominėje jėgainėje ir Mumbajaus bei Amsterdamo jūrų uostus.
Tarp paveiktų kompanijų buvo Rusijos naftos milžinės „Rosneft“, Danijos jūrų logistikos bendrovė „Maersk“, JAV farmacijos grupė „Merck“, Prancūzijos statybų kompanija „Saint-Gobain“ ir britų reklamos agentūra WPP.
