Videomedžiaga parinkta galimos atakos nagrinėjimui nėra tik kažkieno fantazija. Tai realus bandymas atliktas 2003 metais Jutoje. Improvizuotas oro uostas atitiko tai, ką amerikiečiai rado Irake. Tikimybė, kad Sirijos oro pajėgų bazės artimos tam, labai realu. Visiem dar geriau padės įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būtų.
Kodėl gali būti atakuojami šie objektai? Pirmiausia JAV šiuo metu netelkia arti Sirijos sienų galingų antžeminių pajėgų, kas galėtų įspėti apie galimą visavertę invaziją, kai svetimos pajėgos įžengia į vyriausybės pajėgų kontroliuojamas teritorijas. Antra, visais ankstesniais „raudonų linijų“ peržengimo atvejais buvo atakuoti taikiniai, iš kurių galimai buvo panaudotos tarptautinės bendruomenės draudžiamos medžiagos. Šiuo atveju pranešimai tokie patys, užtaisus, jei jie buvo, numetė aviacija.
Sirus galima vėl atakuoti sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“, paleidžiamomis iš laivų, esančių Viduržemio jūroje. Tai patikrintas ginklas, kurio griaunamąją jėgą sirai jau matė. Žinant prezidento Donaldo Trumpo norą pasirodyti, yra šansas išvysti rečiau naudojamą jėgą. Juolab tvyrant didelei įtampai tarp šalių, Sirijos skydas Rusija šįkart gali pamėginti numušti minėtąsias raketas. Jos nėra itin greitos ir būtų paleistos iš toli, tiesiai po rusų radarų ir žvalgybinių lėktuvų nosimis. Bet ar rusai pajėgūs ne tik žodžiais aptikti atskriejantį sunkiai aptinkamą bombonešį B-2?
Bent kelios rusų numuštos raketos būtų jų Pyro pergalė. Dar vienas sėkmingas sirų pajėgų sunaikinimas būtų politinė žinia iš JAV, kad jie vis dar žaidime. Net jei per neseną Baltijos šalių prezidentų vizitą Baltuosiuose rūmuose šeimininkas kalbėjo apie greitą pasitraukimą iš šio regiono.
Grįžkime prie vaizdo medžiagos. Joje parodoma improvizuota vieno B-2 ataka prieš tariamai kariškių pilną oro uostą. Mintis paprasta — visiškai nepastebėtiems įskristi į gausiai priešlėktuvinių sistemų saugomą oro erdvę galima tik su slaptais lėktuvais. Bombonešio palyda praktiškai negalima. Jis turi greitai išmesti bombas ir pasišalinti, iki visi supras, kas įvyko. Tam šis orlaivis buvo pakrautas net 80 vnt. „Jdam“ tipo atnaujinimus gavusią amunicija.
„Jdam“ yra unikalus vienas naujausio tipo ginkluotės pavyzdžių. Visai neseniai sukurti valdymo paketai leidžia atlikti greitą modernizaciją seno tipo ginkluotei. Tai, kas visai neseniai buvo eilinės bombos, krentančios, kur jas veda gravitacija, truputi perdarius pridedant „Jdam“ paketus, pastarosios tampa „išmaniosiomis bombomis“. Amunicija valdoma GPS signalais ir atakuojanti taikinius tiksliau.
Bandymų medžiagoje matome būtent tai. Jei prieš 30 metų visos paleistos bombos oro uostą būtu naikinusios kiliminiu būdu, dabar išmani amunicija leido kiekvienam numanomos svarbos taikiniui pateikti reikiamą porciją sprogmenų.
Visi objektai gavo savo dalį vos po vieno bombonešio reido. Kaip matome, žala nėra triuškinanti, nes panaudotos pratyboms skirtos imitacinės bombos be kovinių sprogstamųjų užtaisų.
Tikrų bombų padaroma žala būtų nepalyginamai didesnė. Be to, amerikiečiai turi galimybę į tokį patį bombonešį talpinti ir didesnes JDAM bombas, bet tokiu atveju būtų mažinamas bombų kiekis. Kartu būtų mažinamas ir atakuojamų taikinių kiekis. Pasirinkus daugiau vietoje galingiau, leidžia išvesti ilgesniam laikui bazę iš rikiuotės. Didelės atviros erdvės, skiriančios svarbius objektus vienus nuo kitų, natūrali planinė apsauga tiek nuo priešo atakų, tiek nuo kasdienių galimų incidentų. Kelios galingos bombos pakenktų kur kas mažiau nei daug, bet kliuvusių būtų visur. Net jei savo pataikymu kapitaliai sunaikintų svarbią techniką.
