57 metų Alano Eustace'o, kuris yra šios bendrovės „vyriausiasis informacijos viceprezidentas“, rekordinis šuolis buvo atliktas įgyvendinant projektą „Stratospheric Explorer“, siekiantį sukurti galimybę žmonių skrydžiams į stratosferą didesniame negu 100 tūkst. pėdų (30 km) aukštyje.
Kosminės įrangos gamintojos „Paragon Space Development Corporation“ pranešime nurodoma, kad A.Eustace'as šią keturias valandas trukusią misiją įvykdė virš Rozvelo vietovės Naujojoje Meksikoje, naudodamas specialiai sukonstruotą kosminį skafandrą ir helio pripildytą balioną, iškėlusį jį į stratosferą.
Parašiutininkas trumpą laiką krito viršgarsiniu greičiu, sukeldamas akustinį smūgį, kurį girdėjo stebėtojai Žemėje
„Kildamas apie 1 000 pėdų per minutę (300 metrų per minutę) greičiu, Alanas pasiekė numatytą aukštį per 2,5 valandos“, – sakoma pranešime.
„Jis ten trumpai – apie pusvalandį – pabuvo, grožėdamasis stratosferos stebuklais, o tuomet buvo atpalaiduotas nuo baliono. Staigiai laisvai krisdamas, Alanas trumpai patyrė beveik visišką nesvarumą, o per 90 sekundžių pasiekė didesnį negu garso greitį“, – pridūrė bendrovė.
Ankstesnį šuolio su parašiutu aukščio rekordą 2012 metais pasiekė australas parašiutininkas Felixas Baumgartneris, iššokęs iš stratostato gondolos 38 969 metrų aukštyje – taip pat virš Naujosios Meksikos.
A.Eustace'o laisvasis kritimas atmosferoje truko apie penkias minutes. Jo parašiutas išsiskleidė maždaug 5,5 km aukštyje „ir švelniai nuleido jį ant žemės“, – sakoma pranešime.
„Praėjus keturioms valandoms po starto, Alanas atvyko į paleidimo vietą, kuri komanda ir svečiai pasveikino jo pasiekimą ir saugų grįžimą“, – rašo „Paragon Space Development Corporation“.
Ši bendrovė pagamino grįžimo į Žemę sistemas, sukonstruotas inžinerijos bendrovės „ILC Dover“ kartu su keliais kitais konsultantais ir bendrovėmis.
Dienraštis „The New York Times“, pirmasis pranešęs apie šį šuolį, citavo A.Eustace'o žodžius: „Buvo stulbinama. Buvo gražu. Matėsi kosmoso tamsa ir atmosferos sluoksniai, kurių dar niekada nebuvau matęs anksčiau.“
Laikraštis nurodė, kad A.Eustace'o skafandrą su balionu jungusius lynus nutraukė maži pirotechniniai užtaisai ir kad parašiutininkas trumpą laiką krito viršgarsiniu greičiu, sukeldamas akustinį smūgį, kurį girdėjo stebėtojai Žemėje.
Kaip praneša „Paragon“, šiam skrydžiui panaudota sistema gali būti naudojama įvairiems moksliniams stratosferos tyrimams. Be specialios įrangos žmogus tokiame aukštyje neišgyventų, pabrėžė bendrovė.
„Ne vien nebūtų įmanoma kvėpuoti – veikiant kosmoso vakuumui, kūno skysčiai užvirtų“, – pažymėjo „Paragon“.
Per šią misiją buvo panaudotas skafandras, panašus į JAV astronautų, naudotų per erdvėlaivių „Apollo“ skrydžius į Mėnulį ir darbui Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pridūrė bendrovė.
A.Eustace'o ir F.Baumgartnerio misijos suteikia galimybę sukurti priemones, kurios leistų evakuoti ir išgelbėti įgulą iš avariją patyrusio erdvėlaivio. JAV „Space Shuttle“ tipo erdvėlaiviuose įgulos evakuacijos sistema buvo įrengtą po erdvėlaivio „Challenger“ katastrofos 1986 metais.
