Bet mokslininkai sukaupia vis daugiau informacijos, kad iš tikrųjų neandertaliečiai buvo visai nekvaili. Štai naujas tyrimas atskleidžia, kad jau prieš 200 tūkstančių metų neandertaliečiai distiliavo dervas, reikalingas įrankių gamybai – jie šia veikla pradėjo užsiiminėti gerokai anksčiau, nei žmonių protėviai. O eksperimentinės antropologijos žinovai turi įdomių hipotezių apie tai, kaip buvo atliekamas šis ganėtinai sudėtingas veiksmas.
Vienas iš ankstyviausių žmonių ir jų giminaičių technologinių proveržių buvo išmokimas distiliuoti dervas iš medžių žievės. Dervos buvo būtinos norint pagaminti įrankius iš dviejų ar daugiau detalių: lipni medžiaga galėjo išlaikyti stabilią akmeninių ašmenų, pritvirtintų prie medinės rankenos, poziciją – taip galima buvo pasigaminti kauptuką, kirvį ar net ietį. Mokslininkai itin žilą senovę menančių lašelių aptiko dabartinių Vokietijos, Italijos bei kitų valstybių teritorijose – dalis šių lašelių datuojami 200 tūkst. metų iki mūsų laikų. Arba apie 150 tūkst. metų anksčiau, nei į Vakarų Europą atvyko Homo sapiens. Kitaip tariant, dervas iš žievės turėjo distiliuoti būtent neandertaliečiai.
Šiais laikais dervos distiliavimas atliekamas palaikant temperatūrą tarp 340 ir 370 ºC ir naudojant keramikinį indą. Neturint specialios įrangos temperatūros išlaikymas tokiame siaurame ruože yra labai sudėtinga užduotis
Leideno universiteto (Nyderlandai) archeologas Paulas Kozowykas su kolegomis norėjo atsakyti į klausimą, kiek išmanūs turėjo būti neandertaliečiai, kad galėtų užsiimti tokia veikla. Šiais laikais dervos distiliavimas atliekamas palaikant temperatūrą tarp 340 ir 370 ºC ir naudojant keramikinį indą. Neturint specialios įrangos temperatūros išlaikymas tokiame siaurame ruože yra labai sudėtinga užduotis. Be to, nėra jokių ženklų, kad kur nors Žemėje keramikos technologijos būtų atsiradę anksčiau nei prieš maždaug 20 tūkst. Metų, o keraminiai indai plačiai naudoti pradėti tik prieš maždaug 9 tūkst. metų.
Bet, nepaisant technologinių iššūkių, mokslininkų surinkti įrodymai nekelia abejonių: žmonės dervos karolius gamino kur kas seniau. P.Kozowykas su kolegomis nusprendė pasiaiškinti, kaip tai buvo daroma, tad ėmėsi įdomaus archeologinio eksperimento – nusprendė pagaminti dervą naudodami tik tokius įrankius, kokiais galėjo naudotis neandertaliečiai. Tai buvo ugnis, pelenai, beržo tošis, aštrūs akmenys ir iš vytelių nupintas tinklelis. P.Kozowykas su kolegomis išbandė tris būdus gaminti dervą iš beržo tošies ir matavo dervos išeigą, temperatūras, darbo sudėtingumą.
Naudojant „pelenų sampylos“ metodą beržo tošis yra kaitinama po pelenų ir žarijų krūva. Derva išteka į beržinį dubenėlį. Taikant „duobės ritinio“ metodą iš beržo tošies pagamintas ritinėlis įkišamas į siaurą duobę, o viršuje uždegama ugnis. Nuo žemiau nuleisto tošies ritinio galo derva lašėjo ant žemiau esančio akmens. Galų gale, bandant distiliuoti dervą „pakeltos struktūros“ metodu reikėjo negilioje duobutėje padėti beržinį dubenėlį, uždengtą gluosnio vytelių tinkleliu. Ant viršaus padedamas beržo tošies ritinys, kuris užverčiamas žeme. Virš šios užverstos žemės užkuriama ugnis, kuri iš lėto kaitina beržo tošį.
Taikant visus šiuos metodus pavyko gauti po kelis gramus dervos, panašios į tą, kurią archeologai rado kasinėjimo vietose Europoje. Tačiau kai kuriems metodams – pvz., pakeltos struktūros – reikėjo daugiau išteklių, daugiau malkų. O kiti – tokie, kaip duobės ritinio, buvo paprastesni ir lengvesni, tačiau dervos išeiga būdavo menkesnė. Mokslininkai taip pat nustatė, kad jie dervą gali distiliuoti net ir tuo atveju, jeigu temperatūra kartais krenta žemiau 200 ºC ar užkyla aukščiau 400 ºC. Vadinasi, nei keraminių indų, nei tikslios temperatūros kontrolės nereikia norint pasigaminti dervos.
Savo tyrimo ataskaitoje, kurią publikavo „Nature Scientific Reports“, mokslininkai daro išvadą, kad neandertaliečiai galėjo pasinaudoti bet kuriuo iš trijų išbandytųjų metodų. Jie taip pat pažymėjo, kad visus metodus paprasta taikyti modifikuojant paprastas maisto gaminimo ugniavietes. Tikėtina, kad tolimi šiuolaikinių žmonių giminaičiai dervą gaminti išmoko atsitiktinai, kai iš netoli liepsnos nukritusios beržo tošies pradėjo tekėti kažkokia medžiaga. Pastebėjus tokį reiškinį jau būtų buvę ne taip ir sudėtinga nustatyti, kad ta medžiaga yra lipni ir kad ją galima panaudoti norint gamintis patvaresnius įrankius.
Dervos gamyba paleolito laikų Europoje gali būti naudojama kaip argumentas, parodantis technologinės raidos panašumus tarp neandertaliečių ir tuo pačiu metu Afrikoje gyvenusių beveik šiuolaikinių žmonių
Tikėtina, kad „eureka“ akimirkos, kuomet neandertaliečiai staiga suvokė, kaip distiliuoti dervą, tiesiog nebuvo – labiau panašu, kad iki dervos gamybos prieita per daugybę mažų žingsnelių ir galimai atsitiktinių atradimų. Juk šiuolaikinių žmonių protėviai kažkuriuo kitu metu taip pat patys išmoko distiliuoti dervą – ir tikriausiai tai darė kitokiais būdais. Todėl P.Kozowykas su kolegomis rašė: „Dervos gamyba paleolito laikų Europoje gali būti naudojama kaip argumentas, parodantis technologinės raidos panašumus tarp neandertaliečių ir tuo pačiu metu Afrikoje gyvenusių beveik šiuolaikinių žmonių“.
Kol kas niekas negali užtikrintai pasakyti, dėl ko Afrikoje gyvenę Homo sapiens tuo metu dervos nedistiliavo, tačiau tikėtina, kad taip buvo dėl to, kad Afrikoje tiesiog nebuvo beržų. Esama nemažai pėdsakų, rodančių, kad Afrikoje ir Australijoje pirmykščiai žmonės gaminosi ir kaip klijus naudojo ochrą. O kitą kartą, kai ką nors klijuosite, prisiminkite, kad ką tik panaudojote vieną seniausių žmonijos atradimų. Ir ne šiaip žmonijos, o šiuolaikinių žmonių protėvių neandertaliečių.
