Tokioms priešiškoms buveinėms yra mokslinis pavadinimas: izoliuotos, ribotos, ekstremalios (ICE) aplinkos. Yra net tyrimų sritis, kurioje mokslininkai tiria psichologinį poveikį gyvenimo sąlygoms, analogiškoms ilgoms kelionėms į kosmosą.
Iš visų vietų Žemėje, kuriose galima atlikti tokius eksperimentus, ypač išsiskiria viena.
„Antarktida laikoma idealiu kosmoso analogu, nes jos ekstremalioje aplinkoje yra daugybė stresorių, būdingų ilgalaikiams kosmoso tyrimams“, – tyrime aiškino Hjustono universiteto psichologės Candice Alfano vadovaujama tyrėjų grupė.
Be to, kad Antarktidos žiemos mėnesiais įgulos yra mažos ir bendravimas ribotas, aplinka mažai stimuliuoja jutimus, o ilgi tamsos laikotarpiai ir atšiaurios oro sąlygos riboja veiklą lauke. Evakuacija yra sudėtinga ar net neįmanoma, rašo „Science Alert“.
Atlikdami tyrimą mokslininkai devynių mėnesių tyrimo laikotarpiu stebėjo personalo, gyvenančio ir dirbančio dviejose atokiose Antarktidos tyrimų stotyse, psichologinę sveikatą ir raidą.
Psichologai sukūrė kas mėnesį naudojamą savireguliacijos priemonę, skirtą emocinei būsenai ir psichikos sveikatai. Be to, buvo stebimi ir vertinami personalo patiriami fiziniai ligos simptomai ir imami seilių mėginiai streso lygiui įvertinti.
„Pastebėjome reikšmingų psichologinio funkcionavimo pokyčių, tačiau konkrečių psichikos sveikatos aspektų pokyčių dėsningumai skyrėsi“, – sakė mokslininkai.
Pasak tyrėjų, daugelis ankstesnių šios srities tyrimų buvo skirti neigiamoms emocinėms būsenoms, kurias sukelia izoliuotos, ribotos ir ekstremalios aplinkos sąlygos.
„Todėl intervencijos ir atsakomosios priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti teigiamas emocijas, gali būti labai svarbios mažinant psichologinę riziką ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkai.
